Valentino  Juraičio fotoparoda ,,Lietuvininkų paveldas Karaliaučiaus krašte”

MazojiLietuva.lt

Renginiai, susitikimai, asmenybės, istorija.
Facebook
LinkedIn
El.paštas
Spausdinti

 

 Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje – Žirmūnų g. 1 F,Vilniuje atidaryta Valentino  Juraičio fotoparoda ,,Lietuvininkų paveldas Karaliaučiaus krašte”.

Parodos atidarymas  įvyks  lapkričio 28 d.  nuo 17 val.  per K. Donelaičio draugijos renginį pažymint  1918 m. Tilžės akto 106 m. sukaktį.

 

Mažoji Lietuva, (dab. Rusijos, Karaliaučiaus sritis) – tai ir nuo seno  prūsų ir lietuvininkų gyvenama žemė.

Šioje parodoje fotografo žvilgsnis dažniau stabtelėjo Nadruvoje ( dab. Nesterovo r.)–  tame kampelyje šiapus Priegliaus upės, kuriame lietuvybė išsilaikė ilgiausiai. Nadruva – tai Kristijono Donelaičio žemė. Čia gimė ir tarnavo pirmasis lietuvių poetas, būrų dainius, kunigas neeilinė ir įvairiapusė asmenybė.

Žvilgsnis nukrypsta į Tilžę, Ragainę. Čia buvo puoselėjamas lietuviškas raštas, lietuviška spauda.

Lietuvių kultūrai ypač svarbūs Karaliaučius, Labguva, kur ryškų pėdsaką paliko S. Rapolionis, J. Bretkūnas, L. Rėza, G. Gerulis  ir kiti.

O kokia vietinių gyventojų istorija? Per Antrąjį Pasaulinį karą  karą daug vietinių gyventojų žuvo. Likusieji,102 tūkst. tarp jų ir lietuvininkai buvo prievarta Stalino išvežti į Vokietiją, į Sibirą. Iki karo čia gyveno per 400 tūkst. gyventojų, kurių, pagal Vydūną, 40 proc. sudarė lietuvių kilmės gyventojai.

Kas atsitiko su dingusiais  beveik 320 tūkst.? Jie buvo išžudyti, žuvo per bombardavimus, ar nuo ligų ir bado. Tik nedidelė dalis ,,vilko vaikų“ rado prieglobstį Lietuvoje. O Mažojoje Lietuvoje jų vietą užėmė naujieji gyventojai: rusai, baltarusiai, ukrainiečiai iš labiausiai karo nuniokotų regionų čia pradėję keltis nuo 1946 metų.  Šeštajame dešimtmetyje, kai dauguma lietuvių pradėjo grįžti iš Sibiro lagerių, tremties, jiems buvo draudžiama apsigyventi Lietuvoje, daugelis čia pasiliko gyventi sukūrę mišrias šeimas. Šiems lietuvių kaimyninė Karaliaučiaus sritis tapo naujaisiais namais.

Krašte dar daug  esama prūsų ir lietuvybės paveldo ženklų, bet jie tolydžio nyksta, todėl jų dokumentavimas fotografijose padeda išsaugoti atmintį. Parodoje žiūrovai mato etnografinius vaizdus, prūsų  Romuvos vietą,  architektūros liekanas. Tai kas liko iš prūsų, lietuvininkų paveldo.

Vaizdus palydi trumpi komentarai, apie vietoves ir asmenybes, kurios čia paliko pėdsaką. Daugelis šių lietuvininkų paveldo objektų yra kritinės būklės, išlikę  bažnyčių, pilių mūro sienos  byloja apie buvusią jų  ir didybę, ir kuklumą

Dauguma krašto bažnyčių statytos Septynerių metų karo (1756-1763) metu. Tos bažnyčios  panašios į paprastus ūkinius pastatus. Karo nepritekliai vertė taupyti.

Iš šių bažnyčių lietuvių kultūros istorijai   svarbi  – Valtarkiemio (Olchovatka) bažnyčia. Ir  taip pat Gerviškėnų (Prioziorskoje) bažnyčia, čia tarnavęs K. Donelaičio bičiulis kunigas Fridrichas Hohfeldas persirašė ir išsaugojo,,Metų“ rankraščio kopiją. Poemos originalo viena dalis dingo. Tik jo dėka  turime  visą ,,Metų” poemą. Galima tik pasidžiaugti , kad vietiniai  rusų  ūkininkai yra uždengę, prižiūri šių bažnyčių stogus ir  tai apsaugoja  jas nuo griuvimo.

Yra sukaupta Karaliaučiaus, Nadruvos, Labguvos ir kitų vietų fotografijų. Perteikiant pasakojimą  buvusiose lietuvininkų  apgyvendintose vietovėse, kur nieko neišliko, deja, belieka  apsiriboti  abstrakčiais vaizdais, užrašais griuvėsių sienose.

xxx

Parodos autorius – Valentinas Juraitis  žurnalistas, kraštotyrininkas, baigęs studijas Vilniaus universitete, meno kūrėjo statusas jam suteiktas 2005 m. Jis  yra  surengęs  fotoparodų šalyje ir užsienyje, išleidęs autorines  knygas gidą ,,Karaliaučiaus kraštas“, fotoalbumus ,,Nadruva“, ,,Plikomis akimis“, ,,Aukštaitijos kaimai“ ir kt. Jis yra sukūręs  fotografijų  serijas apie iškeldinamą Skarulių kaimą Jonavos rajone,  apie Sūduvos  Gurbšilio vietovės žmonių kasdieninius rūpesčius. Žinomas kaip industrinių peizažų autorius apie ekologijos problemas bylojančius skaudulius. V. Juraičio darbų yra įsigiję  Europos muziejai ir privačios kolekcijos, taip pat saugomi Lietuvos  muziejų kolekcijose.

Panašūs straipsniai