V. Juraitis. Nesterovas (Stalupėnai). 2016.Apkeliavusi ne vieną parodų salę Valentino Juraičio fotoparoda ,,Lietuvininkų paveldas Karaliaučiaus krašte“ iki š. m. lapkričio 15 d. veikia Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje (Aukų g. 2a, Vilnius).
Šioje parodoje fotografo žvilgsnis dažniau stabtelėjo Mažosios Lietuvos regione – Nadruvoje – tame kampelyje šiapus Priegliaus upės, kuriame lietuvybė išsilaikė ilgiausiai. Nadruva – tai Kristijono Donelaičio žemė.
Žvilgsnis nukrypsta į Tilžę ir Ragainę. Čia buvo puoselėjamas lietuviškas raštas, lietuviška spauda. Ragainėje (dab. Neman) išlikusi didinga kryžiuočių pilis, kuri buvo pastatyta, nugalėtų prūsų pilies vietoje, o mūrinė bažnyčia mena Martyną Mažvydą, kuris čia dar tarnaudamas medinėje bažnyčioje, parengė pirmąją lietuvišką knygą ,,Katekizmą” (1547 m.).
…Fotografijoje gražiai susirikiavę bėga ožkos, kas prisimins, kad čia Pokarviuose (Ušakovo) kadaise Herkus Mantas laimėjo mūšį (1261 m.) prieš kryžiuočius? To laikmečio ženklų nėra… tik prisiminimas.
Tačiau netik ekskursas į tolimą istoriją atsiskleidžia parodoje. Iš fotokadrų žvelgia šių dienų herojai – Tilžės (Sovetsko) katalikų bažnyčios klebonas Anupras Gauronskis, ilgus metus tarnavęs šioje bažnyčioje ir aukojęs mišias čia gyvenantiems lietuvių ir rusų katalikams.
Iš fotolakšto žvelgia vilnietis dr. Napoleonas Kitkauskas, prieš keliolika metų jis pozavo parodos autoriui Tolminkiemyje, šalia bažnyčios, kurios atstatymo darbams jis pats vadovavo, rūpinosi K. Donelaičio palikimo išsaugojimu. Šiuo metu fotografijos herojui jau 95 – eri, džiugu, kad jis yra lankomas ir nepamirštamas bičiulių…
Siekiant sukonstruoti vizualinį pasakojimą apie baltiškają Prūsiją autoriui tenka derinti dokumentinę kronininko kalbą su išlikusios architektūros fragmentų vaizdais, šviesos ir šešėlių paslaptingumu. Abstraktesniam meniniam kalbėjimui geriau tinka lakoniškesnė nespalvotoji fotografija, šioje parodoje autorius rodo tik vieną kitą iš nemažos kolekcijos. Perteikiant pasakojimą buvusiose lietuvininkų apgyvendintose vietovėse autorius turi ir nespalvotosios fotografijos versiją, kuri atsiskleidžia kitu kampu, abstrakčiais vaizdais, užrašais griuvėsių sienose.
Iš šių bažnyčių lietuvių kultūrai svarbios – Valtarkiemis (Olchovatka) ir Gerviškėnai (Prioziorskoje) – dar išlikę, jų būklė dar palyginti gera. Gerviškėnuose tarnavęs K. Donelaičio bičiulis kunigas Hochfeldas išsaugojo ,,Metų“ dalį dingusio rankraščio kopiją. Ir tik šios kunigo kopijos dėka mes turime pilną ,,Metų” poemą.
Vaizdus palydi trumpi komentarai, apie vietoves ir asmenybes, kurios čia paliko pėdsaką. Daugelis šių lietuvininkų paveldo objektų yra kritinės būklės, išlikę bažnyčių, pilių mūro sienos byloja apie buvusią jų ir didybę, ir kuklumą.
V. Juraitis. kaip kraštotyrininkas, pasinaudodamas Donelaičio,Vydūno giminaičių surinkta medžiaga ir ją papildydamas, yra sudaręs ir išleidęs Donelaičių 1600-1945 m.;Storostų (Vydūno) 1589-1966m. šeimos genealoginius medžius.
xxx
Parodos autorius – Valentinas Juraitis žurnalistas, tinklailaidės www.mazojilietuva.lt redaktorius, kraštotyrininkas, baigęs studijas Vilniaus universitete, meno kūrėjo statusas jam suteiktas 2005 m. Jis yra surengęs fotoparodų šalyje ir užsienyje, išleidęs knygas gidą ,,Karaliaučiaus kraštas“, fotoalbumus ,,Nadruva“, ,,Plikomis akimis“, ,,Aukštaitijos kaimai“ ir kt. Jis yra sukūręs fotografijų serijas apie iškeldinamą Skarulių kaimą Jonavos rajone, apie Sūduvos kaimo žmonių kasdieninius rūpesčius. Žinomas kaip industrinių peizažų autorius apie ekologijos problemas bylojančius skaudulius. V. Juraičio darbų yra įsigiję Europos meno muziejai ir privačios kolekcijos, taip pat saugomi Lietuvos muziejų kolekcijose.
V. Juraitis. Didlaukių bažnyčia, čia tarnavo kunigu Donelaičęio dėdė. (Telmanovo) 2019
V. Juraitis. Georgenburgo pilis. Majevka 2014.
V. Juraitis.Herkaus Manto mūšio 1261m. vieta.Ušakovas (Pokarviai). 2016.
