Raimundas Urbonas. „Gyvenimas po stalu“

Tai – trečiasis ir paskutinis Kūrėjų sąjungos vykdomo projekto, skirto fotomenininkui Raimundui Urbonui, renginys. Pirmasis „Nuo sienos iki sienos“ šių metų vasarą vyko Priekulės geležinkelio stotyje. Jis buvo skirtas vienam svarbiausių ir bene didžiausiam R. Urbono fotografijos ciklui „Rytų Prūsija“ (1991–1992) pristatyti. Dabar ši paroda eksponuojama Nišinėje galerijoje (KLAVB). Antrasis – Beno Šarkos fotografijų paroda „Mes vis pūtėme dūmus ir aušo rytai“, dedikuota R. Urbonui buvo eksponuojama neveikiančiame knygyne, kurio pastatas anuomet buvo Klaipėdos bohemos susibūrimų vieta. Šiais metais R. Urbonui būtų sukakę 60 metų. Būtent ta proga įvairių sričių kūrėjus vienijanti asociacija „Kūrėjų sąjunga“ inicijavo jam skirtą renginių ciklą „Pra/rasti pasauliai. Raimundo Urbono fotografija“.

Parodoje šalia fotografijų rodomas trumpametražis dokumentinis filmas „Sepija“ (1991 m., trukmė – 16 min., režisierė ir scenarijaus autorė Aušra Lukošiūnienė, operatorius L. Karvelis). Tai – vienintelis išlikęs vaizdo įrašas, kuriame ne tik R. Urbono kelionės į Kaliningrado sritį, bet ir jo interviu, apmąstymai apie fotografiją, kūrybiniai procesai fotolaboratorijoje. Būtent iš šio filmo pasiskolintas parodos „Gyvenimas po stalu“ pavadinimas – R. Urbono citata, kuria jis nusako anuometinę savo būklę ir situaciją kultūros lauke.

Parodos atidarymo metu bus galima pavartyti asmeninius R. Urbono albumus. Juose – draugų ir šeimos nuotraukos, autoriaus pastabos, piešiniai, iliustruojantys uostamiesčio menininkų tarpusavio ryšius. Šiose blunkančiose fotografijose ir pirmosios jų – hipių kelionės po anuometinę Sovietų Sąjungą, bene mažiausiai tyrinėtos autoriaus serijos „Rekviem seniems džinsams“ (1982) pradžia. Dar viename albume – mažai kam žinomas R. Urbono fotografijų ciklas „Nuoga Klaipėda“, sukurtas Klaipėdoje po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, apie 1990-uosius.

Paroda veiks iki gruodžio 2 d.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.