Deimena Labanauskaitė: Kelionė į Karaliaučių dviračiais: 7 dienos, 358 km ir pirmasis pasimatymas su savo vardo upe

Žurnalas 2016 PDF formatu

Žurnalas 2018 PDF formatu

Žurnalas 2018 PDF formatu

NAUJIENOS

Įžymiojo grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus fotografijų paroda pristatoma trejose vietose: Vilniaus dailės galerijoje, Šiaulių fotografijos muziejuje,ir Kauno rajone - Raudondvario pilyje Daugiau infortmacijos iš Šiaulių: 2021 m. liepos 21 d., trečiadienį, 17 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) vyks aukcionų namų „Ars Via“ leidinio„Benediktas Henrikas Tiškevičius. SUGRĮŽIMAS“ ir parodos „Grafo Tiškevičiaus fotografijos studija. Epochų inscenizacijos“ pristatymas. Iš Lietuvos kilęs ir didžiąją gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje, bet nuolatos į gimtąjį kraštą sugrįždavęs, grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852–1935) kelis dešimtmečius rimtai užsiiminėjo fotografija. Jis buvo Prancūzijos fotografijos draugijos (Société française de photographie) ir Paryžiaus fotoklubo (Photo-club de Paris) narys (atitinkamai nuo 1884 ir 1895 m.), piktorialinės fotografijos meistras, aktyviai dalyvavęs Europos fotografų judėjime. Ilgą laiką manyta, kad visi grafo nuotraukų negatyvai ir atspaudai žuvo per gaisrą, apie jo kūrybą buvo sprendžiama iš negausių originalų ir publikacijų spaudoje, skelbtų jam gyvam esant. Galbūt todėl B. H. Tiškevičius,kaip fotografas beveik visą XX a. Europoje buvo mažai žinomas ir prisimintas tik amžiaus pabaigoje, kai Nicephore’o Niepce’o muziejus 1993 m. įsigijo apie 80 jo nuotraukų originalų. Galima laikyti stebuklu, kad išliko ir lietuvių kolekcininko Gedimino Petraičio (1956–2021) dėka į Lietuvą pateko unikalus, daugiau kaip penkių šimtų B. H. Tiškevičiaus fotografijų rinkinys. Pristatomoje knygoje skelbiamos rinkinio nuotraukos, darytos 1891–1899 m. Prancūzijoje, kitose Vakarų Europos šalyse, Lenkijoje, Lietuvoje bei netoli Nalibokų girios buvusiame Vialos dvare dabartinėje Baltarusijoje. Knygą parengė tarptautinis kolektyvas – XIX a. Lietuvos fotografijos istorikas D. Junevičius, keleto knygų apie prancūzų piktorializmą autorius, Panthéon-Sorbonne universiteto profesorius, ilgametis Prancūzijos fotografijos draugijos prezidentas Michelis Poivert’as ir Lenkijos fotografijos istorikė, fotografijos istorijos ir teorijos tyrimų žurnalo „Dagerotyp Daguerreotype. Studies in the history and theory of photography“ vyriausioji redaktorė ir Karališkųjų Lazienkų muziejaus direktoriaus pavaduotoja Małgorzata Grąbczewska. Dalį G. Petraičio sugrąžinto B. H. Tiškevičiaus fotografijų palikimo įsigijo Šiaulių„Aušros“ muziejaus padalinys – Fotografijos muziejus. Šią kolekciją papildęs kitur surastais eksponatais ir iš įvairių institucijų Lietuvoje bei užsienyje skolintais kūriniais, Fotografijos muziejus parengė grafo B. H. Tiškevičiaus meninių fotografijų kūrybos analizei skirtą parodą „Grafo Tiškevičiaus fotografijos studija. Epochų inscenizacijos“. Ši paroda yra trijų parodų ciklo, vienu metu veikiančio skirtingų Lietuvos muziejų parodų salėse, dalis (kitos parodos eksponuojamos Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje ir Kauno rajono muziejaus Raudondvario pilyje). Parodoje koncentruojamasi į įvairiapusę B. H. Tiškevičiaus asmenybę ir jo kūrybinius ieškojimus fotografijoje. Nors jau pačiose pirmosiose kelionėse, į kurias jis leidosi su artimu bičiuliu fotografu Bronislovu Javorskiu, atsiskleidė vos dvidešimtmetį perkopusio grafo užmojis fotografijose fiksuoti savo kelionių akimirkas ir tolimų kraštų kultūrą, žmones, nežinome tiksliai, kada jis pradėjo fotografuoti pats. Yra išlikęs tik keliautojo Stefano Šolco-Rogožinskio, kurio kelionę į Kamerūną grafas rėmė, liudijimas apie tai, kad apie 1883 m., momentinės fotografijos eros pačioje pradžioje, Tiškevičius jau buvo patyręs fotografas. Pradžioje B. H. Tiškevičius keliaudamas fiksavo savo ir bendrakeleivių įspūdžius, aplankytų kraštų gamtovaizdžius, kaimo vietovių ir miestų gatvių kasdienybės akimirkas. Į jo objektyvą pateko įvairių socialinių sluoksnių žmonės, į kuriuos fotografasžvelgė antropologišku tyrėjo ir menininko žvilgsniu.Tarp jo kelionių reportažų matome tiems laikams būdingų etnografinių tipų fotografijų ir įspūdingų, gilių, meniškų portretų. Meninės etnografinės kelionės – taip jis pats įvardijo savo kelionių fotografijos intenciją.(Skaityti ir žiūrėti toliau)

Kur įsigyti žurnalą?
Daugiau informacijos