Rengiant šią parodą į Lietuvą grįžo ikona tapusi Virgilijaus Usinavičiaus nuotrauka, kurioje įamžinta, kaip kruviną 1991 m. sausio 13-osios naktį sovietų tankas skinasi kelią per Laisvės gynėjus. Šios nuotraukos buvo likę tik keli atspaudai. Prancūzijos agentūra L’Agence France-Presse (AFP) specialiai šiai parodai nuskenavo nuotraukos negatyvą, kuris pateko į agentūros archyvą, kai Lietuvos fotografai visais įmanomais būdais skleidė žinią apie Lietuvoje vykdomą sovietų terorą ir mūsų šalies žmonių kovą už Nepriklausomybės įtvirtinimą.
Parodą parengti autoriams padėjo fotomenininkai Algimantas Aleksandravičius ir Jonas Staselis. Vėliau parodą planuojama eksponuoti kituose Lietuvos miestuose ir užsienyje. Įvadinį žodį parodai skiria Sąjūdžio metraštininkė Angonita Rupšytė.
Lietuvos fotomenininkų sąjunga
KELIAS Į LAISVĘ. LIETUVA 1988–1991 METAIS
Tauta gyva tol, kol ji ne tik žino savo istoriją, bet ir ją brangina bei puoselėja. Lietuvos žmonių troškimas būti laisviems ir atkurti Nepriklausomybę buvo gyvas visus sovietų okupacijos metus – per partizaninį karą, neginkluotą pasipriešinimą, jis reiškėsi ir pogrindinėje spaudoje. Šis Laisvės troškimas lyg naujos energijos pliūpsnis pavasarį pabudino Tautą Atgimimui, jo kupini rinkomės į tūkstantinius mitingus, akcijas, piketus, vykome apkabinti Baltijos jūros. Tautos valia atsispindėjo kylančiose trispalvėse, mūsų širdyse ir akyse. Atstatydami paminklus, kurdami Baltijos kelio stebuklą, skandavome žodžius „Laisvę Lietuvai!“. Tas nepakartojamas Lietuvos kelio į laisvę akimirkas įamžino ir fotografai, kartu su Tauta išgyvenę Tiesos ir Teisingumo triumfą. To meto išgyventas emocijas geriausiai atskleidžia fotoaparato blyksnis ir poeto, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Seimo Tarybos nario Justino Marcinkevičiaus žodžiai, parašyti 1991 m. fotografijų parodos katalogui: „Žiūrėkite, štai Lietuva išeina iš melo, smurto, kančios ir tamsos pasaulio. Iš ten, kur ji buvo pasmerkta mirti, išnykti, žūti. <…> Atgimimo šviesoje – kokia didelė, graži ir vieninga Lietuva! Ji jau apsirengusi laisve, ji jau veržiasi į nepriklausomybės žiburį, sušvitusį istorijos lange. Laisvė yra gėrio motina.“
Fotoobjektyvas fiksavo, kaip išaušo Laisvės diena – 1990 metų kovo 11-oji. Lietuvai tai buvo vilties ir iškovotos Laisvės diena, o Aukščiausiosios Tarybos deputatams – atsakomybės ir ryžto diena, kuri tapo pergalės diena, kai 22.44 val., 124 deputatams balsavus „už“, šešiems susilaikius, buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Šis virsmas iš priespaudos į laisvę buvo įamžintas unikaliose fotografijose.
Blogio imperija vis dar nenorėjo pripažinti, kad Lietuva tapo laisva. Ji įvairiausiais būdais – ekonomine blokada, demonstruodama karinę galią, grobdama pastatus – stengėsi grąžinti Lietuvą į sovietų glėbį.
1991 metais Laisvę mylintys mūsų šalies žmonės parodė pasauliui savo išskirtinę valią ir susitelkimą, gindami atkurtą Lietuvos valstybę nuo sovietų agresijos. Tragiškomis 1991-ųjų dienomis, kai žuvo mūsų Laisvės gynėjai, kai beginklė Tauta stojo prieš siautėjančio agresoriaus tankus ir automatų vamzdžius, fotografai, nepabūgę mirtino pavojaus, įamžino šią dramatišką blogio ir gėrio kovą. Jų fotografijos lyg žaibas apskriejo pasaulį.
Tauta, kaip moralinė galia, neturinti nei armijos dalinių, nei ginklų, su daina lūpose ir trispalvėmis rankose, skanduodama žodžius „Lietuva, Laisvė, Meilė“, ne tik iškovojo laisvę savo šaliai, bet ir ją apgynė.
1991 m. rugpjūtį griuvo melo ir blogio imperija, nusinešdama ir sovietų garbinamus stabus.
Lietuva vėl grįžo į laisvų valstybių šeimą, iš kurios ji buvo jėga išplėšta. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio proga fotografai Zenonas Nekrošius ir Virgilijus Usinavičius dar kartą dovanoja Lietuvai įamžintas nepakartojamas akimirkas ir išgyventas emocijas. Ši paroda kaip plazdanti trispalvė vėl suvienija mus visus, jungia praeitį ir dabartį, nutiesdama kelią į ateitį. Nuotraukos, kuriose užfiksuoti įsimintiniausi Lietuvos istorijos lūžio momentai, lėmę Lietuvos valstybingumo atkūrimą, ne tik atskleidžia Tautos dvasią ir nemarumą kelyje į Laisvę, bet ir įpareigoja mus visus saugoti ir branginti iškovotą bei apgintą Lietuvos Nepriklausomybę.
Angonita Rupšytė
Sąjūdžio metraštininkė
Apie autorius:
Virgilijus Usinavičius
1963m. gimė Šiauliuose, 1981m. baigė Vilniaus 34 vidurinę mokyklą.
Fotografuoti pradėjo 4 klasėje, fotografijos mokėsi savarankiškai.
1986m. Vilniaus universitete baigė žurnalistikos studijas, pagal paskyrimą pradėjo dirbti fotokorespondentu Lietuvos telegramų agentūroje ELTA. Nuo 1989m. dirbo fotoskyriaus redaktoriumi žurnale „Švyturys“. 1991m. pradėjo bendradarbiauti su agentūra AFP (L’Agence France-Presse), vėliau EPA (European Pressphoto Agency). 1993-1998m. dirbo fotoagentūrojeVilfoto.
1998m. su Zenonu Nekrošium įkūrė fotostudiją „Šviesos ratas“, kurioje dirba ligi šiol.
Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1991m.
Zenonas Nekrošius
1957m. gimė Marijampolėje (tada vadinosi Kapsukas). 1975 m.baigė Kapsuko V-ą vidurinę mokyklą. Fotografuoti pradėjo būdamas 8 klasėje. Lankė fotobūrelį, kuriam vadovavo, fotografijos entuziastas, Vytautas Žukauskas, jis ir įžiebė meilę fotografijai. Buvo „Sūduvos“ fotoklubo nariu.
1980m. baigė Vilniaus technologijos technikumą, fototechnikos specialybę. Vedęs, su žmona Virginija užaugino tris sūnus.
Dirbti fotografu pradėjo 1979 m., konstravimo institute, kuriame dirbo daugiau kaip dešimt metų. Nuo 1989m. dirbo laikraščiuose „Atgimimas“, „The Baltic independent“, žurnale „Lithunia in the world“ fotokorespondentu.
Nuo 1989 m. Lietuvos fotomeninkų sąjungos narys.
1993-1998 m. dirbo fotoagentūroje Vilfoto.
1998 m. su Virgilijum Usinavičium įkūrė fotostudiją „Šviesos ratas“, kurioje dirba iki dabar.
Prospekto fotografijos galerija, Gedimino pr. 43, Vilnius.
Darbo laikas: II–V 12–18 val., VI 12–16 val.
Tel: +370 5 2618338
Parašai po fotografijomis:
Z. Nekrošius. Mitingas dėl Gorbačiovo kreipimosi į Lietuvą 1990 04 07
V. Usinavičius. Prie TV bokšto 1991 01 13
V. Usinavičius. Mitingas Vingio parke 1988 07 09
Z. Nekrošius. TV bokštas 1991 01 13
V. Usinavičius. Medininkų tragedija 1991 07 31
V. Usinavičius ir Z. Nekrošius
