ŽMOGAUS BŪTIS VYTAUTO KAŠUBOS KŪRYBOJE – jubiliejinėparoda, skirta dailininko gimimo 100-ųjų metinių minėjimui.
Galbūt daugelis marijampoliečių yra pamiršę (ar net nežinojo), kad šis iškilus menininkas augo Marijampolėje (nuo trejų metukų gyveno Daukšių g. 3,), lankė Rykiškių Jono gimnaziją, baigė Marijampolės valstybinę amatų mokyklą, kurioje mokėsi drožybos.
Vytautas Kašuba (1915–1997) – tai neeilinio talento ir darbštumo, savito stiliaus lietuvių skulptorius. 1939 m., Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, baigė Kauno meno mokyklą. Beje, pastaroji buvo vienintelė tuo metu veikusi dailės mokykla Lietuvoje. Antraisiais studijų metais Paryžiaus pasaulinėje parodoje (1937) už išdrožtus medžio kūrinius (Juozo Mikėno „Rūpintojėlio“ skulptūrą ir Jono Prapuolenio baldų ornamentus) buvo apdovanotas aukso ir sidabro medaliais, o Vytauto Didžiojo skulptūra Niujorko pasaulinėje parodoje (1939) – buvo eksponuota Lietuvos paviljono centre. Vėliau ne kartą jis pelnė garbingus apdovanojimus Lietuvoje ir JAV, iš kurių svarbiausi – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija bei Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas.
Dailininkas patyrė išėjūno dalią ir išgyveno Tėvynės netektį (1944 pasitraukė į Vokietiją, 1947 – emigravo į JAV), juto laikmečio dramatizmą, nepastovumą ir visa ko trapumą. Gyvendamas Niujorke, V. Kašuba sukūrė nemažai skulptūrinių ansamblių bažnyčių šiuolaikinėms erdvėms, Niujorko pasaulinėje parodoje pristatė originalias šventųjų tekstų sienas, skirtas Vatikano paviljonui (1964) bei daugelį kitų monumentalių, archajiškos struktūros skulptūrų.
Visą gyvenimą išliko Lietuvos patriotu, kūrė istorijos tema, tarp kurių – medaliai ir paminklų projektai, iš jų reikšmingiausias – 1996 metais Vilniuje pastatytas paminklas LietuvosdidžiajamkunigaikščiuiGediminui. Skulptoriaus reljefų sienos – „Diena iš dienos“, „Būties kelionė I. Likimo erdvėse“ ir „Būties kelionė II. Svetimuose krantuose“ (1984–1987) – išaukštino skulptorių kaip vieną ryškiausių egzodo dailininkų, įkūnijusių lietuvių dailėje išeivio, klajūno, tremtinio, keleivio tematiką.
Vytautas Kašuba labai gerai piešė, ir jo piešinys, kaip eskizas ar projektas būsimai skulptūrai, – tai ne matytos formos ar kūno judesio atkartojimas, o kompozicijos bei apimčių studija, tinkamų sprendimų paieška, būsenos išraiška ir prasmingas įkomponavimas kintančioj iliuzinėj erdvėj. Kūrybos objektu pasirenkasi žmogų, juk, kaip yra tvirtinęs pats dailininkas, – „Žmogaus kūno formos per amžius buvo pagrindinė vaizdinės komunikacijos priemonė, itin palanki skulptūrai”. Vaizduojamas žmogus – ne tiek fizinė, kiek metafizinė būtybė, traktuojama lakoniškai ir abstrachuotai. Kartu dailininkas tarsi išgyvena ir žmogaus likimą, ir vaizduojamo laikmečio dramą.
Norint parodyti galerijos lankytojui daugiau dailininko kūrinių, greta mecenatės Beatričės Kleizaitės-Vasaris padovanotų autentiškų SKULPTŪRŲ (dovanota ašuonetas Vytauto Kašubos kūrinių), parodoje eksponuojamos ir kitų, į Lietuvą iš JAV parvežtų skulptūrų, esančių Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, Lietuvos nacionalinėje dailės ir PranoDomšaičio galerijose(Lietuvos dailės muziejaus padaliniai Vilniuje, Klaipėdoj), FOTOGRAFIJOS.
Tekstą paruošė Laima Kraukšlienė
LITERATŪRA
Beatričė Kleizaitė-Vasaris. Lietuvių dailininkų darbai Šiaurės Amerikos šventovėse. V,: Kauno arkivyskupijos muziejus, 2004; Irena Kostkevičiūtė. Žmogus Vytauto Kašubos kūryboje, monografija / albumas. V.: REGNUM fondas, 1997.
Vytautas Kašuba darbo metu.
V.Kašuba.Karalius Mindaugas. 1952 (gipsas).
Nuotraukose:Parodos atidarymo metu:
Laimos Kraukšlienės, Vytenio Skroblo, Algio Vaškevičiaus nuotr.
