1991m. pradžioje, naudodamasi tuo, kad tarptautinis dėmesys nukrypo į Irako agresiją prieš Kuveitą, SSSR , skatinama vietinių „edinstvininkų“, suaktyvino veiksmus Lietuvoje. Sausio 8 dieną įvyksta edinstvenininkų provokacija prie Parlamento rūmų, o kitą dieną į Lietuvą permetami specialios paskirties daliniai. SSSR prezidentas M.Gorbačiovas paskelbia ultimatumą Lietuvoje nedelsiant atkurti SSSR konstitucijos galiojimą. Įvairiose respublikos vietose vienas po kito užgrobiami vis nauji objektai, o sausio 11 d. Vilniuje užimami Spaudos rūmai.
Per radiją sužinoję apie šiuos įvykius ir išgirdę Parlamento pirmininko V. Landsbergio kvietimą, į Vilnių suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos budėti prie Parlamento rūmų, Radijo ir televizijos komiteto, Televizijos bokšto ir Tarpmiestinės telefonų stoties. Aš, žinoma, irgi sureagavau. Pasiėmęs savo fototechniką, nuvažiavau prie Parlamento rūmų. Susirinkusieji dainavo patriotines ir liaudies dainas, šildėsi, šokdami liaudiškus šokius bei žaidimus… Dainas ir žaidimus pasimainydami vedė įvairūs Vilniaus folkloriniai ansambliai. Per tas dvi dienas iki Sausio 13-tosios man teko pabuvoti visuose žmonių saugomuose objektuose, o prie Radijo ir televizijos komiteto net ir koncertavau su folkloriniu ansambliu “Sadauja”. Nuotaika visur buvo pakili. Jokios įtampos nesijautė…
O sausio 13 –tąją vos po vidurnakčio šturmuojami Radijo ir televizijos komitetas bei Televizijos bokštas. Nepaisydami susirinkusių daugybės žmonių, desantininkai ir specialioji šturmo grupė “Alfa”, lydimi tankų bei šarvuočių, prasiveržia pro minią ir užima šiuos objektus. Atakų metu žūva keliolika ten buvusių taikių žmonių, daugybė sužeista. Sustoja LTV transliacija. Aš šturmo momentu buvau prie Parlamento. Vos išgirdęs per radiją apie įvykius prie TV bokšto, per keliolika minučių atsidūriau ten.
Bokšto prieigose tvyrojo tiesiog mistinė atmosfera. Pro šūvių sukeltus dūmus veržėsi prožektorių spinduliai. Iš karinės mašinos per garsiakalbį skambėjo vieno iš LKP (SSKP) vadovų J.Jermalavičiaus balsas, vis kartodamas : “Broliai lietuviai, nacionalistų ir separatistų vyriausybė, kuri priešpastatė save liaudžiai, nuversta. Visa valdžia Lietuvoje pereina į Nacionalinio gelbėjimo komiteto rankas…” Dar pokšėjo pavieniai šūviai. GretaTV bokšto administracinio pastato stovėjęs smėlio barstytuvas, pervažiuotas sunkiojo tanko, buvo virtęs metalo laužo krūva. Vienas po kito zujo medicinos darbuotojai, neštuvais nešdami sužeistuosius, ir kėlė į greitosios pagalbos automobilius. Mirusiuosius guldė tiesiog ant žolės. Šarvuotį ir sunkųjį tanką, stovinčius kelių greta bokšto kryžkelėje, buvo apsupusi minia šaukiančių žmonių, Tankas mėgino juos gąsdinti sukiodamas bokštelį su ilgu vamzdžiu…
Žmonės, susirinkę prie parlamento, irgi laukė kas minutę pasirodant tankų, bet niekas nesiskirstė, meldėsi… Šturmuoti minios žmonių apsuptų Parlamento rūmų tą naktį pučistai nesiryžo.
Rytą visą erdvę aplink Parlamentą užpildo minios žmonių. Jų pilna ir ant aplinkinių namų stogų. Statomos barikados. Iš greta esančių statybų (dabar čia parlamentarų viešbutis) vyrai tempia armatūros lakštus ir iš jų montuoja apsaugines užtvaras prieš parlamento rūmus. Skanduojami protesto šūksniai. Susikaupusiuose susirinkusiųjų veiduose neįveikiamas ryžtas nenusileisti pučistų užmačioms…
Prie TV bokšto iš po nakties paslaptingai išdygęs galingas iš metalinių sijų suvirintas ir eglišakiais apipintas kryžius. Okupuotą bokštą saugoti paliktos mažos tanketės. Ant po vakarykščio šturmo aplaužytų aptvarų likučių kabo gėlės ir smerkiantys okupantus plakatai. Aplink susirinkę žmonės mėgina diskutuoti su tankečių ekipažais . Tai ne tie kariškiai, kurie šturmavo bokštą naktį. Ne tokie agresyvūs.
Vytautas Daraškevičius
Vytauto Daraškevičiaus fotografijos: 1991 m. sausis.
