Virgilijus Šonta: fotografiją vertinu kaip bendravimo galimybę

MazojiLietuva.lt

Renginiai, susitikimai, asmenybės, istorija.
Share on facebook
Facebook
Share on linkedin
LinkedIn
Share on email
El.paštas
Share on print
Spausdinti

Virgilijus Šonta (1952-1992) gimė Panevėžyje. 1976 m. baigė Kauno politechnikos institutą, įgijo inžinieriaus elektrotechniko specialybę, tačiau didžiąją  gyvenimo dalį paskyrė fotografijos kūrybai, įsijungė į Kauno ir sostinės Vilniaus kūrybinį gyvenimą. Dirbdamas Lietuvos fotomeninkų sąjungos struktūrose, tuomet aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje  išplėtojusios  kūrybinę ir kooperatyvo gamybinę veiklą ypač  aktyviai reiškėsi kaip jautri, ieškanti savo ir  kelio, ir veido, išbandanti save įvairiose plotmėse nerami asmenybė, . V. Šontos fotolakštuose atsiskleidė vaizdas, tuomet   lietuviškai fotografijos mokyklai  tuomet nebūdingais peizažo potėpiais, daiktais ir formomis.   Formos trapumu ir šviesos sodrumu. V. Šonta  parodė save  ir kaip jautrus ir įžvalgus socialinės fotografijos,visuomenės paribių,  neįgaliųjų vaikų namų kasdienybės pasakotojas.

Šontos fotografuojami žmonės taip pat yra šiek tiek pasimetę ir nerandantys vietos, rodantys kūno nuogybę,  klausiantys savęs ir bandantys atsakyti, kas aš, kokia mano prigimtis, kokios svajonės.

Svarbiausi Virgilijaus Šontos darbai ,,Lietuvos peizažai“ (1974-1979), ,,Šiaurės akmenys“ (1977-1979), ,,Skrydis“ (1977-1979), ,,Daiktai ir formos““ (1976-1991), ,,Vakarų Amerika“ (1988-1990), ,,Vakaro nuojauta“ (1990).

                                                                                                                            Vyzdys inf.

Keletas ištraukų iš Virgilijaus Šontos pasisakymų spaudoje

 

Per fotografiją įvyksta susijungimas su pasauliu. Kad tas susijungimas būtų tikras, o ne tariamas, į pasaulį reikia sugebėti pažvelgti keistuolio akimis. Tada jis aiškiau atsiveria. Reikia laužyti įprastos kompozicijos konstravimo rėmus, reikia stengtis atsinaujinti.

Šonta V.  Jaunimo gretos, 1981, nr.8.

Fotografiją vertinu kaip bendravimo galimybę, kadangi ji leidžia lakoniškai išreikšti mintis. Kai mes kalbame apie meilę ir skausmą, dažnai būname sentimentalūs, abstraktūs ir schematiški. Fotografija mums garantuoja lygiavą tarp abstraktumo ir individualumo. Be to, fotografija man yra instrumentas analizei, jungiančiai realybę ir apmąstymą apie ją į vieną sintetinę formą”.

Šonta V. FOTO, Ein fotofischer Dialog, Hanoveris, Vokietija, 1989.

Mane nepaprastai jaudina tas sunkiai pastebimas konfliktas tarp fizinės daiktų būklės ir jų emocinės esmės. Savo darbuose ir bandau šias asociacijas atskleisti.

Šonta V. Kauno tiesa, 1976, nr.23.

Apskritai Amerika nedavė man to, ko tikėjausi, netapo narkotiku, visapusiškai stimuliuojančiu kūrybą. Kiekvienas žmogus turi gimti tam tikroj vietoj. Tikriausiai esu atėjęs į šį pasaulį ne toje šalyje, ne toje socialinėje aplinkoje. Nesu nacionalistas, nekeliu Lietuvos aukščiau visko. Man svarbiau bendražmogiškos idėjos.

Virgilijus Šonta (8)

Virgilijus Šonta. Mokykla – mano namai.(24

)

Virgilijus Šonta (4)

Virgilijus Šonta (15)

Virgilijus Šonta (21)

Virgilijus Šonta (42)

Virgilijus Šonta (44)

Virgilijus Šonta (45)

Virgilijus Šonta (41)

Virgilijus Šonta (51)

Panašūs straipsniai