Valentinas Juraitis. Petkelių dvaro vartai. Valtarkiemis (Olchovatka) 2015.
V. Juraičio fotografijų parodą „Lietuvininkų paveldas Karaliaučiaus krašte“, eksponuojamą Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) galima apžiūrėti antradieniais–sekmadieniais nuo 10 iki 16 val. iki lapkričio 02 d.
Šioje parodoje fotografo žvilgsnis dažniau stabtelėjo Nadruvoje – tame kampelyje šiapus Priegliaus upės, kuriame lietuvybė išsilaikė ilgiausiai.
Žvilgsnis nukrypsta į Tilžę, Ragainę. Čia buvo puoselėjamas lietuviškas raštas, lietuviška spauda.
Lietuvių kultūrai ypač svarbūs Karaliaučius, Labguva, kur ryškų pėdsaką paliko S. Rapolionis, J. Bretkūnas, K. Donelaitis, L. Rėza ir kiti.
O kokia vietinių gyventojų istorija? Per Antrąjį Pasaulinį karą karą daug vietinių gyventojų žuvo. Likusieji,102 tūkst. tarp jų ir lietuvininkai buvo prievarta Stalino išvežti į Vokietiją, į Sibirą. Iki karo čia gyveno per 400 tūkst. gyventojų, kurių, pagal Vydūną, 40 proc. sudarė lietuvių kilmės gyventojai.
Kas atsitiko su dingusiais beveik 320 tūkst.? Jie buvo išžudyti, žuvo per bombardavimus, ar nuo ligų ir bado. Tik nedidelė dalis ,,vilko vaikų“ rado prieglobstį Lietuvoje. O Mažojoje Lietuvoje jų vietą užėmė naujieji gyventojai: rusai, baltarusiai, ukrainiečiai iš labiausiai karo nuniokotų regionų čia pradėję keltis nuo 1946 metų. Šeštajame dešimtmetyje, kai dauguma lietuvių pradėjo grįžti iš Sibiro lagerių, tremties, jiems buvo draudžiama apsigyventi Lietuvoje. Tai ir daugeliui lietuvių kaimyninė Karaliaučiaus sritis tapo naujaisiais namais.
Krašte dar daug esama prūsų ir lietuvybės paveldo ženklų, bet jie tolydžio nyksta, todėl jų dokumentavimas fotografijose padeda išsaugoti atmintį. Parodoje žiūrovai mato etnografinius vaizdus, architektūros liekanas. Tai kas liko iš prūsų, lietuvininkų paveldo.
Vaizdus palydi trumpi komentarai, apie vietoves ir asmenybes, kurios čia paliko pėdsaką. Daugelis šių lietuvininkų paveldo objektų yra kritinės būklės, išlikę bažnyčių, pilių mūro sienos byloja apie buvusią jų ir didybę, ir kuklumą
Dauguma krašto bažnyčių statytos Septynerių metų karo (1756-1763) metu. Tos bažnyčios panašios į paprastus ūkinius pastatus. Karo nepritekliai vertė taupyti.
Iš šių bažnyčių lietuvių kultūrai svarbios ir dar gerai išsilaikiusi – Valtarkiemyje (Olchovatka).O Gerviškėnuose (Prioziorskoje) tarnavęs kunigas Fridrichas Hohlfeldas išsaugojo K. Donelaičio ,,Metų“ dalį dingusio rankraščio kopiją, jo dėka mes turime visą poemą .
… Perteikiant pasakojimą buvusiose lietuvininkų apgyvendintose vietovėse, kur nieko neišliko, deja, belieka apsiriboti abstrakčiais vaizdais, užrašais griuvėsių sienose.
xxx
Parodos autorius – Valentinas Juraitis žurnalistas, kraštotyrininkas, baigęs studijas Vilniaus universitete, meno kūrėjo statusas jam suteiktas 2005 m., apdovanotas K.Donelaičio medaliu ,,Širdings brolau”. Jis yra surengęs fotoparodų šalyje ir užsienyje, išleidęs autorines knygas gidą ,,Karaliaučiaus kraštas“, fotoalbumus ,,Nadruva“, ,,Plikomis akimis“, ,,Aukštaitijos kaimai“ ir kt. Jis yra sukūręs fotografijų serijas apie iškeldinamą Skarulių kaimą Jonavos rajone, apie Sūduvos kaimo žmonių kasdieninius rūpesčius. Žinomas kaip industrinių peizažų autorius apie ekologijos problemas bylojančius skaudulius. V. Juraičio darbus yra įsigiję Europos meno muziejai ir privačios kolekcijos, taip pat saugomi Lietuvos muziejų kolekcijose.
Parodos pristatymas vyks spalio 16 d. 17 val. Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dienai skirto renginio metu.
