Ugnius Gelguda.Tarp dokumento tikrovės ir savojo aš

MazojiLietuva.lt

Renginiai, susitikimai, asmenybės, istorija.
Facebook
LinkedIn
El.paštas
Spausdinti

 Trumpa biografija

Menininkas, kuria video, instaliacijas, fotografiją.

Gimė 1977 m. Vilniuje.Gyvena ir dirba Niujorke, Berlyne, Vilniuje.

Nuo 2009 m. kuria su Neringa Černiauskaite (g. 1984 m.). Nuo 2014 m. menininkų duetas žinomas Pakui Hardware pavadinimu.

2010 m. įgijo Meno licenziato laipsnį Vilniaus dailės akademijoje.

2011–2012 m. dirbo lektoriumi Vilniaus dailės akademijoje, Vilniaus dizaino kolegijoje.

Apdovanotas Lietuvos Kultūros ministerijos už geriausią profesionalaus menininko debiutą (2006). Maskvos tarptautiniame meno festivalyje už instaliaciją „Žalgiris“ (2007), LR Kultūros ministerijos apdovanojimas už audiovizualinę instaliaciją „Žalgiris“ (2010), Henkel Art 2013 nominacija, Viena (2013).

Kūrinių yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Pakui Hardware internetinė svetainė http://www.pakuihardware.org/index.php?/projects/about/

Per pastaruosius keletą metų menininko kūryboje išryškėjo dvi tendencijos: tai kritinis santykis su fotografijos medija ir įvairių socialinių sambūvių fiksavimas – dokumentavimas.

U. Gelgudos sukurti fotoreportažai apima platų socialinių sambūvių spektrą nuo šeimos „Gyvenimas kartu“ (2004), subkultūrinių centrų gyvenimo “Green Club“ (2001-2003), klubinės muzikės kultūros fragmentų „Gravitacija“ (2007) ir atsitiktinių gatvės susitikimų. Fotografija yra pagrindinė U. Gelgudos raiškos priemonė, tačiau jis neapsiriboja tradicinėmis fotografijos kūrimo ir reprezentavimo formomis. Kūrybiniame portfolio yra ir videodarbų, ir audiovizualinių instaliacijų.

***

2008 m., kai ši publikacija buvo rengiama spaudai fotožurnalui ,,Vyzdys”, jaunas autorius  Ugnius Gelguda surengė fotoparodą su pripažintu  mūsų  fotografijos klasiku Antanu Sutkumi. Dviejų  skirtingų kartų autorių vernisažai mūsų  žiūrovams buvo tarsi   požiūrių sąšauka,  epochų dialogas…

Jaunam menininkui, baigusiam studijas akademijoje, ar institute, gavusiam estetikos, meno istorijos būtiniausių žinių paketą, tarsi Macdonaldo restorano popierinę dėžutę su turiniu biologinei gyvasčiai palaikyti, tenka žengti savo žingsnius ir porinti savo tiesas, pasakones, patyrimus ir išgyvenimus.

Reikia pradėti savo kūrybos kelią. Ugnius Gelguda, vienas jaunųjų menininkų, pastaruoju metu aktyviau reiškiasi viešajame parodiniame gyvenime. Ir yra kviečiamas į parodas, dalyvauti įvairiuose užsienio projektuose, gal todėl, kad jo kūryba pateikia naują formą, atspindi šiandieninės dvidešimtmečių – trisdešimtmečių kartos interesų ratą, pasaulėjautą ir šiandienos aktualijas.

U.Gelgudos sukurti fotoreportažai apima platų subkultūrinių centrų gyvenimo “Green Club“,  jaunimo klubinės muzikos kultūros fragmentus, diskutuoja apie tradicinių ir netradicinių šeimų sampratą. Tai temos – visuomet amžinos. Tai fiksavo daugelis fotografų, kiekvienas savuoju laikmečiu. Jaunimo šėlsmas visuomet turi išliekamąją, kaip laikmečio dokumento, vertę.

Ieškodamas savojo kelio dažnas menininkas provokuoja. O kaip kitaip. Kaip atkreipsi į save dėmesį, kaip išjudinsi atbukusį nuo informacijos žiūrovą, persisotinusį vaizdais, kritiką. Provokacija – ne tik ginklas provokatoriams, siekiantiems išgauti informaciją. Provokacija – tai marketingo būdas.

Ugnius Gelguda irgi provokuoja. Serijoje ,,Tamsoraščiai“, naudodamas web kamerą ir elektroninį paštą, kalbina virtualių bordelių, viešnamių dalyvius prostitutus ir prostitutes. Pokalbių metu juos fotografuoja per kompiuterio ekraną. Tos fotografijos visai nepanašios į pornografinius vaizdus, bet vis tiek kalba apie tai. Apie naktinius seksualinius išgyvenimus, apie žmones gyvenančius tame rate. Autorius šiuo savo projektu nekelia klausimo, kas moraliau? Virtualusis bordelis, ar natūralus, biologinis gyvas viešnamis? Iš esmės – jokio moralinio skirtumo, tik kitokia AIDS rizika. Tų žmonių, interneto aktorių, teikiančių virtualius malonumus, galbūt esančių kažkur šalia, o gal kitame planetos krašte, fiksavimas per LSD ekraną atspindi mūsų kibernetinės visuomenės poreikius. Jaunimui – tai seksualinio patyrimo mokykla, anatomijos pamokos. Suaugusiems – dar vienas sekso vartojimo būdas, bylojantis apie kažkokias negalias, gyvenimo tempą, susvetimėjimą.

Kitą Ugniaus seriją ,,Trintis“ kiekvienas galėtų vertinti vis kitaip. Autorius fotografuoja eilinius žmones eilineje kasdieninėje aplinkoje.Tik tai daro nesilaikydamas profesijos kokybės reikalavimų – ,,išdegina“ skaitmeninį vaizdą ir išblukintas figūras pateikia kaip naują išraiškos priemonę. Ištrintus fotografijų herojų veido bruožus, figūrų suvienodėjimą aš galėčiau pakomentuoti kaip šiandieninės mūsų visuomenės, gyvenančios naujos imperijos pakraštyje, būseną.

Dar ,,perestroikos“ laikais Č. Aitmatovas, prisimindamas kirgizų legendas, tą būseną įvardijo mankurtizmu. Mankurtais kirgizai, kazachai paversdavo aukas, plikai nuskutę jiems galvą ir uždėdavę šviežią jaučio odą, kuri džiūdama ištraukdavo iš žmogaus atmintį, kad šis net motinos nepažindavo ir išlikdavo klusnus, nuolankus, ištvermingas tarnas. Ironiškai galima pasakyti, kad šių fotografijų herojai – tai mes, klusnūs europinių stepių piemenys, godžiai žiūrintys idiotiškas TV šou laidas, klusniai ir vieningai balsuojantys už konstituciją, jos net nediskutavę, balsuojantys už populistines partijas, nesirūpinantys tautos ateitimi, nesugebantys ir nenorintys kritiškai, pilietiškai mąstyti… ir dar, ir dar…

Jauną autorių, , kaip jo bendraamžius labiausiai palietė emigracijos situacija. Negali nejaudinti ir Ugniaus serija ,,Patriotai“. Naudodamas abstrahuotus simbolius, tarp jų ir atpažįstamus Gediminaičių stulpus, netiesiogiai priverčia susimąstyti, kas ta žemė, kurioje gimėme ir gyvename, ir koks aidas ateina iš praeities.

…Toks tas jaunasis fotografijų ir video instaliacijų autorius Ugnius Gelduga. Jis godžiai trokšta aprėpti asmenines ir visuomenės temas ir pakalbėti apie tai savo ir savosios kartos lūpomis.

***

Prieš kelerius metus jie drauge su žmona meno kritike ir menininke Neringa Černiauskaite

pristatė naują dueto pavadinimą – „Pakui Hardware“. Pavadinimas, sukurtas kuratoriaus Alexo Rosso, nurodo mitologinę figūrą Pakui, gimdymo deivės Haumėjos patarnautoją, pasižymėjusią gebėjimu greitai judėti. Tad „Pakui Hardware“, anot menininkų, yra greitis, prekės ženklo kaip mitinės semio-prekės politika ir siekis peržengti materialumo ribas. Pavadinimas, žymintis greitį ir derlingumą, labai taikliai atspindi dueto pastarųjų metų veiklą ir tos veiklos aktyvumą. Menininkai dalyvavo daugiau nei dvidešimtyje grupinių parodų ir surengė bent dešimt personalinių parodų įvairiose institucijose.

Valentinas Juraitis

Ugnius Gelguda. Tamsoraščiai
Ugnius Gelguda. Tamsoraščiai
Ugnius Gelguda. Trintis
Ugnius Gelguda. Trintis 2
Ugnius Gelguda. Trintis 3
Ugnius Gelguda. Patriotai

Panašūs straipsniai

Aleksandras Ostašenkovas: Neįvardytas laikas

  2024 m. vasario 1 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) atidaroma fotomenininko Aleksandro Ostašenkovo paroda „Neįvardyto laiko