Sausio 25 d. – Vilniaus pagarsinimo diena

MazojiLietuva.lt

Renginiai, susitikimai, asmenybės, istorija.
Share on facebook
Facebook
Share on linkedin
LinkedIn
Share on email
El.paštas
Share on print
Spausdinti

 

Jau dešimtą kartą    Katedros aikštėje  ir  sostinės

Karininkų ramovėje   pažymima   Vilniaus pagarsinimo diena.

Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“. Šiuo Vilniuje rašytu laišku Gediminas pagarsino Vilniaus vardą Europai.

Nuo 2007 m. Vilniaus pagarsinimo dienos minėjimus kasmet organizuoja draugija „Pilis“, nuo 2011 m. – ir Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė.

2013 m. šią datą, kaip Vilniaus pagarsinimo dieną, Seimas įrašė į Atmintinų dienų įstatymą.

Ir šių metų renginys  daugelio  dalyvių nuomone  gerai pavyko,  buvo įdomus,  teatrališkas ir nenuobodus. Jis  skirtas ir Gedimino įžengimo į Lietuvos sostą 700 metų jubiliejui (1316–2016).

Kaip ir kismet, grupė ,,Pilies” draugijos narių padėjo  gėlių puokštę  prie  paminklo Gediminui. Prie šio pagerbimo  prisijungė ir  keletas   praeivių, miestiečių, sostinės svečių. Pagerbėme kukliai  netriukšmingai, bet jaukiai.

Vėliau šventė persikėlė į Vilniaus karininkų ramovę.Šių metų renginyje dalyvavo aktoriai Irena Plaušinaitytė ir Saulius Čėpla, Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ (meno vadovė Laima Purlienė).

Renginyje dalyvavo ir pasisakė Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Istorinių pranešimų pranešimų dalyje  kaip ir kasmet įdomiai kalbėjo  prof. dr. Valdas Rakutis,  jis akcentavo  lietuvių karybos ilgą ir nelengvą kelią  perimant ir įsisavinant pažangias  savo priešininkų-kryžiuočių taktikas ir  ginkluotę.  Istorikas Tomas Baranauskas, ,,Pilies” draugijos valdybos narys, savo pranešime trumpai ir išsamiai vaizdžiai iliustruotai  nagrinėjo Didžiojo Kunigaikščio Gedimino valdymo kelią, prof. Romualdas Grigas savo pranešime akcentavo mūsų tautos  atsparumo, išnykimo globalėjančiame pasaulyje problemas ir pavojus. Beje  prof. R. Grigui  šiemet  – gražus jubiliejus 80 metis, jį gražiai pasveikino kolegos ir  renginio dalyviai


1902 m.Žaliasis tiltas ir H.Raduškevičiaus rūmai.1960 metais pusė šio ansamblio buvo nugriauta.Aršūs komjaunuokliai sakė:tai buržuazinė liekana, netikra gotika. Bet atsirado vienas komjaunuolis, kuris paprieštaravo:,, mes juk ne chunveibinai.

Kuo šis renginys skyrėsi nuo kitų, skirtų  patriotinės,  istorininėms-jubiliejinėms temos. O gi tuo ,kad renginyje   šįkart buvo   nemažai jaunimo. Tai  Karo akademijos kariūnai,  užėmę  pusę salės,   paraginti pagal įsakymą, gal varu atvaryti  drausmingai  ir  kantriai klausėsi ,,senių” kalbų.   Manytume, kad tai  geras rengėjų sumanymas, Konfucijaus idėjų taikymas praktikoje: ,,o jūs vaikai taip darykit, kaip Jurgelis daro”…

Matome ir kalbame, kad  daugumą  partiotinių renginių   auditoriją sudaro tik   ,,trečiųjų universitetų”  pensininkai – inteligentai. Surasti  ryšį tarp  kartų, ryšį su jaunimu –  viena  ir svarbių   visų  šiandien veikiančių  visuomeninių organizacijų bėdų.

Šis renginys priminė, kad Vilniuje dar yra nemažai  neišpręstų istorijos klausimų.Metai bėga, dar  neįvardinta ir nepagerbta  Didžiojo kunigaikščio Vytauto palaidojimo vieta, buksuojama  diskusijose, problemos ir su Vilniaus Aukštutine pilimi ir  avarine jos būkle.

O šiandieninis Vilnius pusluoja  savo kasdieniniu ritmu. Miestą slegia beveik 400 mln. eurų skola. Savo politinę mero karjerą R. Šimašius  pradėjęs griovimais, šįkart priešinosi  Trečiosios termfikacinės elektrinės  uždarymui, kuri  yra  visiškai nauja, palyginti su palikta veikti  antraja termofikacine (Stalino laikų) elekrine. TE-3  kažkada buvo mūsų nacionalinis strateginis turtas,déja, uždaryta, į gatvę išvaryta 100 aukščiausios klasės specialistų(Dalį specialatų perviliojo Kauno TE), turinčių  ilgametę   aukščiausią, prilyginamą atomininkams, kvalifikaciją.Prancūzijos kapitalo bendrovės „Vilniaus energija“ valdomos trečiosios termofikacinės elektrinės (TE-3. Pastatyta 1982-88 m.) stabdymas miesto valdžiai kelia įtarimų, teigia Vilniaus meras. Anot R. Šimašiaus, rinkoje esant aukštoms elektros kainoms, elektrinė galėjo toliau pelningai veikti Tačiau tarptautinės korporacijos AB Dalkia (dabar VEOLIA) valdančios mūsų energetinį ūkį nuomonė  yra kita.Ir jos žodis lemiamas, nes ji šio ūkio šeimininkė, savininkė..


,,Veolia“ akcininkai svarsto korporacijos planus .Paryžius 2015 gruodis. (iš svetainės veolia.com)

Man asmeniškai, kaip fotografui ir žurnalistui, dėl  TE- 3 yra sentimentų. Ir  jos žmonių ypač gaila, nes  ir  aš  juos nemažai fotografavau, rašiau straipsnius apie  šios statybos žmones, darbuotojus.

Bendraudamas su jais stengiausi įsigilinti į jų aplinką, būseną. 1986 m. surengiau personalinę fotoparodą ,,Vilniaus TE-3 statytojai“, kuri tais laikais buvo eksponuojama ir statybos objekte po atviru dangumi. Vėliau mano darbai buvo rodomi parodų salėse, publikuojami žurnaluose, knygose  tarp jų Berlyne, Bielefilde ir kitur. Šios fotografijos buvo  atrenkamos  ne tik dėl mano pastebėjimų, bet ir dėl savito, maštabiško  sostinės industrijos  lygio.

Taip pat uždaryta ir  bendrovė ,,Lietuvos avialinijos”(Lithuanian Air), ji ,regis, nuostolinga ekonomiškai,  bet svarbi politiniu kultūriniu požiūriu, nes mūsų kraštą jungia su kitomis Europos bendrijos šalimis. Dabar mūsų keleivius skraidina latvių vežėjai, ir jiems šis verslas ne nuostolingas.

Ar bus į Vilnių nutiesta europinė geležinkelio vėžė. Pinigų už  jos tiesimą  iš šalies negausime, tai reikės ieškoti savų lėšų. Šioms problemoms spręsti reikalingas visų politinių partijų sutarimas.

Taigi šiandieniniam  Vilniui iškyla nemažiau  problemų negu  kunigaikščio  Gedimino laikais.

Galime pasidžiaugti, kad jau turime dalį Pietinio apvažiamo  modernios trasos. Dar nesugriovėme  neogotinių gydytojo H.Raduškevičius neogotikinių rūmų(1902 m. ) su bokšteliu prie Žaliojo tilto (1960 m. pusė rūmų buvo nugriauta.)


V.Juraitis. Vilniaus TE-3 statytojai. 1986 m.

Skirstant nacionalines premijas  aukštai įvertinta ilagametė skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus kūryba  tarp jų ir  skulptūra „Krantinės arka“ liaudyje  vadinama ,,Kanalizacijos vamzdis”, turinti  gana simbolišką mūsų  XXI a.šiandienos vartojimo kultūrai įvardyti reikšmę: vartojame   vis daugiau,  produktus,  vertybes  galime išmesti ir išmetame  į kanalizacijos vamzdį.

Valentinas Juraitis

Autoriaus nuotr.

Panašūs straipsniai