Romualdas Rakauskas(1941-2021): gyvenimas manęs neskriaudė

MazojiLietuva.lt

Renginiai, susitikimai, asmenybės, istorija.
Share on facebook
Facebook
Share on linkedin
LinkedIn
Share on email
El.paštas
Share on print
Spausdinti

Romualdo Rakausko meniškai modifikuotoms, reportažiniu metodu sukurtoms fotografijoms būdinga švelnus groteskas, romantika, jose apmąstoma žmogaus ir gamtos būtis, šviesiai, džiaugsmingai, emocingai, be patoso kalbama apie pagrindines gyvenimo vertybes. Paskelbė straipsnių apie fotografiją.

Fotožurnalistas, fotomenininkas Romualdas Rakauskas gimė 1941 m. Akmenėje. Studijavo žurnalistiką, bet į rankas paėmęs fotoaparatą nebegalėjo sustoti. Nors Vilniuje blaškėsi nuo „Literatūros ir meno“ iki žurnalo „Mūsų gamta“, bet išsipildymo nepatyrė. 1967 m. „Nemuno“ vyriausiasis redaktorius A. Drilinga jaunam fotografui pasiūlė keltis į Kauną ir vadovauti Iliustracijų skyriui.

Kaip fotografas ir žurnalistas jis pelnė daugiau kaip 85 apdovanojimus. Gedimino ordino Riterio kryžius (2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2004). Lietuvos nacionalinė premija (2009).

Visus  50 m., praleistų su „Nemunu“, R. Rakauskas laiko nuostabiausiais savo gyvenime. 1967 m. gimė fotografijų ciklas „Švelnumas“, vėliau – daugybė kitų fotomenininką pasaulyje išgarsinusių darbų („Žydėjimas“, „Įkvėpimo žemė“, „Pavasario mergaitės“ ir t. t.). Tai jo rūpesčiu „Nemunas“ tapo pirmuoju Tarybų Sąjungos meno leidiniu, publikavusiu moterų aktus, skatinusiu eksperimentus, skirtingas technikas ir netikėtus objektyvo rakursus. Legendiniu „Nemunas“ tapo dėl visos redakcijos pastangų, bet ypač – dėl Romualdo Rakausko kūrybiškumo ir drąsos.

Nors fotomenininkas išgarsėjo ciklu „Žydėjimas“, pasak fotografijos istorikų, R. Rakauskui rūpi žmonių bendrumas, ne egzistenciniai apmąstymai, bet atsitiktinumai ir veiduose pagauta šviesa.

Šiandien fotografas, pažvelgdamas į nueitą kelią, sako:  ,,supratau, jog visa tai tiesiog yra duota. Galima tai vadinti  dovana ar gebėjimu matyti kitaip… Bet man pasisekė – aš tai turėjau savyje, o atradęs ėmiau puoselėti. Gyvenimas manęs neskriaudė, gal todėl aš į jį žiūrėjau tokiu žvilgsniu. Matyt, tai abipusė meilė… Praktiškai visa mano kūryba yra „švelnumas“ ir „žydėjimas“, ir ta pati „užuovėja“. Visa tai apie vieną ir tą patį. Taip per visą gyvenimą ir eini be didelio vargo, kančios ar pykčio. Ir nežinai, už kokius nuopelnus… Todėl mano misija – rodyti šviesų gyvenimą, tokį, kokį aš ir patyriau“…

Romualdas Rakauskas. Vilniaus šiokiadieniai. 1960-1965 (1)

Romualdas Rakauskas. Žydėjimas. 1974-1984 (12

Romualdas Rakauskas. Žydėjimas. 1974-1984 (19)

Romualdas Rakauskas. Žydėjimas. 1974-1984 (22)

Romualdas Rakauskas. Žydėjimas. 1974-1984 (23)

Romualdas Rakauskas. Mūsų Kaunas. 1967-1976 (1)_1

Romualdas Rakauskas. Mūsų Kaunas. 1967-1976 (2)

Romualdas Rakauskas. Mūsų Kaunas. 1967-1976 (13)

Romualdas Rakauskas. Dangus. 1999-2007 (5)

Panašūs straipsniai