Leidiniai.Juliaus Miežlaiškio ,,Vyčiai”

MazojiLietuva.lt

Renginiai, susitikimai, asmenybės, istorija.
Facebook
LinkedIn
El.paštas
Spausdinti

 

Prieškario Lietuvos fotometraštininkas Julius Miežlaiškis skyrėsi nuo kitų to meto fotografų, kad nepasitaukė iš Lietuvos, kaip daugelis , tarp jų V. Augustinas,P.Babickas, Iz. Girčys, Vyt. Maželis ir kiti. Jie bėgo nuo sovietinės okupacijos ir užsienyje publikavo savo darbus išeivijos spaudoje. Taip atsitiko, kad šiuo metu jie yra labiau žinomi, negu aktyvus, užfiksavęs įvairialypę Lietuvos aviacijos ir kariuomenės istoriją, Kauno gyvenimą fotožurnalistas Julius Miežlaiškis (1908-1982).

Neseniai išėjusi V.Juraičio monografija – fotoalbumas pateikia išsamią medžiagą apie Juliaus Miežlaiškio kūrybą ir biografijos faktus.

Vertinant J. Miežlaiškio kūrybą, pažymi autorius, pirmiausia krenta į akis svarbios prieškario lietuviškos ikonos užfiksuotos viešajame gyvenime. Tai Gedimino stulpai ant lėktuvų sparnų, Vyčiai ant automobilių ir tankų, transparantai su lietuviškais to laikmečio šūkiais ,,Mes be Vilniaus nenurimsime!”ir pan., trispalvės mitinguose ir Gedimino kalne Vilniuje.

Praėjusio amžiaus trečiasis dešimtmetis gimdė autoritarines valstybes hitlerinę Vokietiją, stalininę Sovietų Sąjungą. Tuometinė Lietuva taip pat nebuvo išimtis. Todėl  autoritarizmo požymiai, plakatų fasadiškumas ir paradai, ir žmonių eisenos, skelbiančios  artėjančio II pasaulinio karo audrą  yra gausiai užfiskuoti ir J. Miežlaiškio fotografijose.

Savo negatyvus ir fotografijas apie Lietuvos aviaciją, generolą A.Gustaitį ir Lietuvos kariuomenės metraštį jis slėpė  nuo hitlerininkų ir sovietinės cenzūros specialiai paruoštame tanko bake ir daugelį jų išsaugojo iki šių dienų, nors pačiam teko sėdėti sovietiniame kalėjime.

 

 

Julius Miežlaiškis gimė Marijampolės rajone, Netičkampio kaime, esančiame ties Dovinės ir Šešupės santaka, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Grįžęs trumpam namo iš tarnybos Kaune, mėgo fotografuoti kaimą, vestuves, šeimos šventes, žmones. Šių fotografijų yra nemažai išlikę asmeniniuose albumuose. Dalis šios medžiagos patalpinta ir šiame fotoalbume..

Pažymėtina, kad vieno aktyviausių to meto Kauno spaudos ir aviacijos fotografo,(buvo įvaldęs lakūno, motociklininko, radiotechniko, gėlininko profesijasred.)palikimas, yra ir daugelyje muziejų archyvų, šiandienos visuomenei menkai žinomas. Jis retai tepaminimas ir tarp Lietuvos fotoklubo kūrėjų – narių, nors buvo renkamas šio klubo iždininku. Šis leidinys iš dalies užpildo fotografijos istorijos spragą.

Nedaug kas žino, kad J.Miežlaiškis ir filmavo.Naudojo 16 mm spalvotą  juostą. Yra susukti jo dokumentiniai siužetai apie aviaciją.

1939 m. jis nufilmavo Lietuvos kariuomenės žygiavimą iš Kauno į Vilnių. Lietuvos trispalvės pakėlimą Gedimino bokšte.Liūdnas buvo tas žygis: trumpam atgavę Vilnių, lietuviai prarado nepriklausomybę.

Leidinysskirtas visiems, ką domina tėvų ir senelių, prieškario vaizdų ir fotografijos istorija.

V. Juraitis. Monografija ,,Juliaus Miežlaiškio Vyčiai

Vilnius, 2014 ,,Žemės trauka” , 96 psl.

 

 

 

Panašūs straipsniai

Aleksandras Ostašenkovas: Neįvardytas laikas

  2024 m. vasario 1 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) atidaroma fotomenininko Aleksandro Ostašenkovo paroda „Neįvardyto laiko