Paskaitų ciklą naujoje Lietuvos fotomenininkų sąjungos erdvėje prie Vilniaus fotografijos galerijos, Stiklių g. 4 (įėjimas iš Didžiosios g. pusės).Vilniuje |
Paskaitos pradžia,Spalio 20 d. 17.00 val.
2022 m. balandžio pradžioje „Twitter“ tinkle tarp gausių išlaisvintos Bučos vaizdų pasirodė kelios intriguojančios nuotraukos: prie apdegusio tanko gatvėje suklupę spaudos fotografai fotografuoja kates. Gyvos katės karo korespondentus neatsitiktinai sudomino labiau nei rusų tanko liekanos. Per karą atsiskleidė gyvūnų svarba Ukrainoje, jie tapo reikšmingais valstybės viešosios politikos ir karo kronikų veikėjais. Pirmųjų karo dienų reportažuose sujaudino tai, kad žmonės bėga iš šalies, slepiasi nuo bombų Kyjivo metro stotyse kartu su savo augintiniais. Vėliau žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose pamatėme ukrainiečių karius su keturkojais bičiuliais ant rankų, pagalbininkus ežius, herojų šunelį išminuotoją Patroną, okupaciją atlaikiusį Demydivo zoologijos sodą, priešo nusiaubtuose miestuose išgyvenusius šunis ir kates, kiaulę Lvivo gyvūnų prieglaudoje. Gyvūnai karo kronikose – tai pirmiausia kompanionai kovoje už laisvę. Jie simbolizuoja išlikimą, atsparumą, viltį, meilę ir atodairą visoms gyvoms būtybėms, rūšių solidarumą siekiant bendro tikslo. Tačiau Aleksandro Gliadelovo, Yasuyoshi Chiba ir kitų profesionalų fotografijas suvokiant estetiniu režimu, gyvūnų atvaizdai jose įgyja ir nenuspėjamų veikmės galių. Susidūrus su sapiens beprotybe, jomis ypač norisi pasikliauti.
Dr. Erika Grigoravičienė – dailės istorikė ir kritikė, parodų kuratorė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuoja, knygų Vaizdinis posūkis (2011), Ar tai menas, arba Paveikslo nelaisvė (2017) autorė.
