Pasaulinė fotografijos mugė ,,Paris Photo” – vyko vienoje solidžiausių Paryžiaus vietų – Grand Palais. Tai erdvus didingas rūmas, pastatytas iš granito ir arkinių metalo konstrukcijų inžinerine mintimi kažkuo man panašus į geležinkelio stotį, artimą Eifelio bokšto konstrukcijų idėjai…
Mugė atskleidžia įvairiaspalvį meninės fotografijos pasaulį. Vien tik skaičiai apie tai sako, čia dalyvavo 191 fotografijos galerija iš 33 pasaulio kontinentų, kurios čia eksponavo siūlomus pirkti kūrinius. ,,Paris Photo” man kažkuo panaši į ankstyvasias ,,Photokina” , vykusias Kelne, kai ten dar buvo eksponuojama daug fotomeno parodų, knygų, ir man ten teko daugsyk dalyvauti. Bet, deja, ši mugė jau seniai užsidarė.
…per porą trejetą valandų atsidūriau prancūziškame pasaulyje. Lėktuvas nuskraidino į Paryžių. Gavau kvietimą dalyvauti pasaulinėje fotografijos mugėje ,,Paris Photo”, tuo pačiu mūsų portalui www.vyzdys.com buvo suteikta spaudos akreditacija, tai savotišas mūsų darbo pripažinimas, nors jau keleri metais neleidžiame fotografijos žurnalo ,,Vyzdys”, spausdinamo ant popieriaus.Taupome miškus…
O leidom žurnalą 24 metus ir nuolat dalyvavome bent jau europiniuose, kartais ir tarptautiniuose fotografijos projektuose. Šiandien, kaip ir daugelis, leidžiame internetinį fotografijos leidinį.
,,Paris Photo” spaudos akreditacija suteikė įėjimą į renginius nemokamai ir visą informacijos spaudai paketą – taip pat…
V. Juraitis parodoje „Paris Photo”. www.vyzdys.com
Komercija
Dar vienas ,,Paris Photo” bruožas – mugės dalyviai, galerijų atstovai, čia susirinko ne naujų menininkų ieškoti – o parduoti jau turimus jų kūrinius… Ir būtent šia linkme sukosi renginių maratonas.
Fotografijų kainos nuo 5000 iki 20 000 eurų. Žvelgiant į publiką iš kai kurių ,,dėdžių” ir ,,tetų” povyzos buvo matyti, kad tai milijonieriai – kolekcininkai, ir jiems kaina netiek svarbi, kiek menininko – autoriaus žinomumas, originalumas, nueitas kelias meno rinkoje… Ir jų noras papildyti savo kolekciją.
Kita meno kūrinių pirkėjų kategorija – muziejai. Muziejininkų čia buvo gana daug. Teko dalyvauti konferencijoje, kur mintimis dalijosi , diskutavo muziejų kuratoriai. Kokiais principais jie organizuoja pirkimus? Toje diskusijoje dalyvavo kuratorė iš Kinijos,Japonijos , iš JAV ir iš Skandinavijos, o renginį moderavo prancūzė – mugės organizatorių atstovė.
Lietuvos fotografija
Džiugu, kad mugėje ypač garbingoje vietoje buvo pristatyta Lietuvos fotografija. Nedidelio formato darbai, ekspozicija paruošta skoningai, neišsišokančiai , bet kartu solidžiai atspindinti šiandienės pasaulinės fotografijos tendencijas. Kolekcija sudaryta iš Prancūzijos nacionalinės bibliotekos ir Lietuvos fotomeninkų sąjungos fondų, kurioje pristatomi faktiškai visi aktyviau veikę ir besireiškiantys mūsų šalies fotomenininkai, jų išleisti fotoalbumai.
Mugėje mano kalbinti dalyviai pažymėjo ir stebėjosi, kad lietuviams šį kartą suteikta didelė garbė ir dėmesys. Iš dalies tai susiję su Lietuvos – Prancūzijos kultūros mainų dienomis, kurios šią vasarą pasikeičiant renginiais ir parodomis įvyko abejose šalyse. Dalyvaujant tokiame solidžiame renginyje mūsų fotomeno renginių organizatoriams, palinkėkime sėkmės ir pasidžiaukime, kad tai atvers platesnes galimybes pristatyti mūsų autorių kūrybą pasauliui.
Jubiliejai
Neapkrausiu skaitytojų gausia statistika, kurią jau anksčiau skelbėme portale apie mugę. Juk nemažiau būna vertingi ir perskaitomi asmeniniai liudininko pastebėjimai.
Man mugėje įspūdį paliko vokiečių fotografo Augusto Sanderio (August Sander) serija ,,Žmonės iš XX amžiaus” pirmą kartą taip plačiai parodyti nepublikuoti originalūs atspaudai. Juk Sanderio kūryba, – tai aukštos klasės fotografo, portretininko profesinė veikla – padariusi didžiulę įtaką ne ir vienam lietuvių fotografui.
Siurealistinės fotografijos atstovų darbus rodė dažna galerija. Tai, matyt, dėl to, kad 2024 –ieji metai žymi siurealizmo šimtmetį. Nuo reportažinio fotografavimo iki abstrakčių, siurealistinių vaizdų kelią nuėjo garsusis Robertas Frankas, kilęs iš Šveicarijos, o kūręs Amerikoje. Apie 1955 -uosius, kai dar nebuvau gimęs jis jau fotografavo Amerikos bruožus, kasdienybę, Įtaigiai, kaip jo karta – Bressonas ir kiti- fotografavo. Šiemet mugėje pažyminamas fotografo gimimo šimtmetis. R. Franko fotoalbumas ,,The Americans” su Dž. Keruako tekstais – tapo kultiniu. Mugėje viename kolekcininkų stende mačiau šio fotoalbumo pirmojo leidimo egzempliorių. Už jį prašė 22 000 eurų. Pagalvojau, nejaugi neatsiras leidyklos, kuri imtųsi ir pakartotinai išleistų fotoalbumą – šiemet. Ir ,,akurat”, prancūzų leidykla išleido R. Franko fotoalbumą prancūziškai, ir jį mugėje įsigijau už 39 eur.
Dar vienas iš reportažinio stiliaus pasukęs į abstrakcijas – Borisas Michailovas. Šio, iš Charkovo kilusio, fotografo kūryba pasižymi išskirtiniu humanizmu, meile paprastam, silpnam žmogui, atjauta jam. Tai įsimintini jo sukurti grupiniai portretai , kai motina ant kelių laiko nuogą su daugybe mėlynių suspardytą dukrą – prostitutę, Fotografijos iš renginių Charkovo aikštėse ir kt. Tai fotografijos apie gorbačiovinį ,,perestroikos” gyvenimą, buvusį toli iki šiandienio karo. Už šiuos darbus B. Michailovas buvo įvertintas prestižine Hasselblado premija. ,,Paris photo” mugėje viena galerija B. Michailovo kūrybą pristato ir su fotografija, kur jis išsirengęs nuogas ,,stato sau klizmą”… Savotiška provokacija, manifestas. Ar tai galėtų reikšti ir fotografo manifestą: klizmą, reikėtų pastatyti ir visai žmonijai, už karus, žmonių žudymus, už neteisybę…
Pasitraukęs į vakarus B.Michailovas ėmė kurti siurealistine, abstrakčiąja maniera. Mačiau kažkurią jo vėliausią knygą Kelno mugėje. Tai buvo pasakojimas neapibrėžtais vaizdais apie nieką, autoriaus, kuris nukirto savo gimtinės šaknis ir neturi konkrečios medžiagos ankstesnei kūrybai.
Mugėje įdomių, savitų autorių pateikė Kinijos galerijos, bylojančios apie naujas idėjas ir apie šalies stiprėjančią ekonominę įtaką.
Rėmėjai
Nemačiau viešos informacijos, kad mugę būtų parėmę valstybinės institucijos, būtų panaudoti valstybės ar savivaldos biudžeto pinigai, nors Paryžiaus miestui šis renginys neabejotinai davė įvaizdinės naudos. Gal prancūzai nemoka ,,pumpuoti” iš biudžeto?
Mugę parėmė privatus J. P. Morgano bankas. Už tai buvo surengta Morgano fotokolekcijos paroda, kur matomiausioje vietoje eksponuojamas banko įkūrėjo J.P. Morgano portretas. Kitas rėmėjas – BMW automobilių kompanija, su limuzino klasės automobiliais vežiojusi VIP mugės klientus. O visi kiti rėmėjai, lėšos: komerciniais pagridais – nuomuojami plotai, parduodami bilietai.
Leidėjas ir knygų pardavėjas Dirkas Bakker iš Amsterdamo man atviravo: aštuonių kvadratinių metrų plotą antrame aukšte išsinuomavo už aštuonis tūkstančius eurų. Nemažai knygų pardavė, tai – neatsipirks, bet tikisi padidėjęs leidyklos žinomumas suaktyvins internetinę prekybą…
Naikinant ribas
Ši mugė – jau 27-oji – atskleidė plačią fotografijos panoramą.
Šiandien naujos kartos menininkai naikina išraiškos ir kūrybos priemonių ribas, kuri vystosi tiek techniškai – dėl naujų technologijų, tiek įskaitant dirbtinį intelektą. Nepaisant savo kilmės, fotografija nebėra vienintelis tikrovės, panaudojant šviesą, atspindys. Naudojant mechaninius ar kompiuterinius redagavimo procesus galima suklastoti dokumentą, galima suklastoti tiesą. Ir tai buvo galima rasti ir menininkų taikomų metodų įvairovėje – ,,Paris Photo”.
Valentinas Juraitis
Vilnius – Paryžius
Mugėje ypač garbingoje vietoje buvo pristatyta Lietuvos fotografija.
Buvo pristatyti ir Lietuvos fotografų autoriniai fotoalbumai
Parodų kuratoriai, muziejininkai ir kolekcininkai gyvai domėjosi autorių darbais ir kainomis.
Grand Palais – atvėrė duris fotografijai ,,Paris Photo”
Autoriaus nuotr.
