Ketvirtadienį, 2012 m. rugsėjo 27 d., Medininkų pilyje buvo oficialiai atidaryta muziejinė ekspozicija.
Įgyvendinta sena svajonė bent iš dalies atstatyti šią pilį. Prie pilies atstatymo daug prisidėjo ir išeivijos lietuviai paaukoję 35 tūkst. JAV dolerių, taip pat panaudotos ES struktūrinių fondų lėšos 8 mln. litų, gaunamos atvėrus mūsų krašto rinką ir atsisakius muito mokesčio vakarietiškoms prekėms.
Atidarymo iškilmėse dalyvavo Respublikos kulūros ministras, paminklosaugos specialistai, muziejininkai, restauruotojai, istorikai, žurnalistai, menininkai.
Matant šią fotogenišką, dėkingą fotografavimui grožybę, ne vienam kilo mintis, jog žiniasklaidai, kultūrininkams ir turizmo organizuotojams dar reikės nemažai padirbėti siekiant įtraukti Medininkus į vieningą kultūros ir lankytinų turizmo objektų audinį.
Ilgus metus Medinininkų pilis kaip ir kiti Vilniaus rajono pakraščiai alsavo apleistu provincijos kvėpavimu.
Džiugu, kad 2004-aisiai pilis tapo Trakų istorijos muziejaus filialu. Matant, kaip ilgamečio šios pilies muziejaus direktoriaus Virginijaus Poviliūno rūpesčiu vyksta daugybė renginių Trakų pilyje, galime tikėtis, kad gražių poslinkų pamatysime ir Medininkuose.
Po ilgus metus trukusios restauracijos pilyje iškilo pagrindinis – šiaurės rytų – bokštas (donžonas), pakeitęs visą pilies išvaizdą, iš tolo ėmė raudonuoti čerpių siluetai. Vietoje buvusio medinio muziejaus pastato prie akmeninės sienos prigludo – mūrinis, su erdvia sale.
Pilies pagridinio bokšto trijuose aukštuose lankytojų dėmesiui: istorinės ekspozicijos, menančios to laikmečio įvykius.
Taip pat veikia buvusio Lietuvos prezidento a. a. Algirdo Mykolo Brazausko medžioklės trofėjų ir peilių paroda.Ypač įspūdingi medžioklės trofėjai: žvėrių iškamšos, ragai, kailiai. Kiek kuklesnė medžioklinių peilių kolekcija. Čia, matyt, daugiausiai gauti dovanų serijinės gamybos dalykai. Reta vardinių, kalvystės meistrų darbų iš kaltų vijų (damasko plieno). Matyt, prezidentas A. M. Brazauskas geresnius egzempliorius išdovanojo. Tarp jų ir JAV valstybės sekretoriui Zbignevui Bzežinskiui, kuris, kalbėdamas interviu apie AMB tą dovaną prisimena, ir sakosi, neretai iš savo kolekcijos pasiima rankose paturėti.
Pilies atidarymo proga, rugsėjo 29-ąją, vyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorinės rekonstrukcijos festivalis „Medininkų (karališkųjų) pilis XIV amžiuje“, kuriame dalyvavo istorijos mylėtojų klubai iš Lietuvos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos. Renginio metu buvo atkuriamos ugnies apeigos, giedamos giesmės valdovui Gediminui („Kuldringa“), dainuojamos karinės istorinės dainos („Vaiguva“), vyko komandinės karių kovos, pilies bokšto šturmo imitacija, kulinarinio paveldo – alaus gamybos paroda – varžytuvės („Kovarniai“).
„Vėl atgimusi gyvenimui Medininkų pilis mums visiems suteikia uniklią erdvę geriau pažinti savo tautos šaknis, atgaivinti pamirštas tradicijas“, – kalbėjo vienas iš festivalio organizatorių senovės Baltų kovų brolijos vadovas Arūnas Bugvilionis.
Nors Medininkų pilis dar tebėra mūsų visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo nuošalėje, tačiau savo originaliais, žiniasklaidoje ir reklamoje dar nenuvalkiotais vaizdais, pilies kontūrais bei dvasiniu, istoriniu turiniu patraukia savo dėmesį, skatindama fotografuoti ir filmuoti visa kas ten aplink vyksta.
XXX
Eilutės iš istorijos
Medininkų pilis– Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos mūrinė gardinė pilis. 31 km nuo Vilniaus centro, netoli Medininkų, pastatyta XIV amžiuje.
Medininkų pilis – plotu didžiausia gardinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos pilis, struktūra gimininga su Lydos ir Krėvos pilims, beveik dvigubai didesnė už Krėvos pilį.
Sienos griuvėsių aukštis – 8-12 m. Apskaičiuota, kad, pilį naudojant karinei gynybai, sienų aukštis buvo 14-15 m. Prie pamatų sienos storis – 1,8-1,9 m, o viršuje – 1,4-1,6 m. Sienų viršuje buvo šaudymo angos. Ties jomis iš vidaus per visą pasienį ėjo galerija pilies gynėjams. Į ją gynėjai patekdavo per bokštą arba per pasieniais pristatytus medinius laiptus. Medininkų pilies sienose šaudymo angų neišliko, jų forma, išdėstymas ir skaičius nustatomas iš analogijos su Lydos pilimi. Medininkų pilies sienoje turėjo būti apie 280 šaudymo angų.
Valentinas JURAITIS
Autoriaus nuotr.
