Parodoje eksponuojamos Kauno miesto fotografijos nuo 6-ojo dešimtmečio, kurias įvairaus pobūdžio leidiniams pateikė to meto fotografai. Tai pirmoji būsimo tęstinio fotografijos parodų ciklo apie Kauną fotografijose dalis, kurio idėjos autorius ir kuratorius – Donatas Stankevičius, bendraautoriai – Paulius Tautvydas Laurinaitis ir Algirdas Šapoka.
Parodos autoriai planuoja jos tęsinį, kurio metu pakvies Kauno gyventojus patyrinėti savo asmeninius archyvus ir ištraukti ne tik tai, ką užfiksavo per pastaruosius du dešimtmečius, tačiau kokį miestą mato ir šiandien, kad ir su išmaniojo telefono pagalba. Miestiečių sukurtos fotografijos pavirs vėlesnių ciklo parodų medžiaga.
„Kaunas fotografijose“ – tai bandymas sukurti tęstinį parodų ciklą apie miestą, kurį visi suprantame, identifikuojame ir prisimename iš praeityje darytų vaizdų, tuo pačiu nevalingai ar sąmoningai nenustodami kurti naujų.
Tad pirmoji ciklo paroda atsispiria nuo 6 dešimtmečio, kurio niekaip neidealizuojame. Tuo metu fotografija kaip medija jau buvo mažiau sudėtinga, o tai padarė įtaką didėjančiai vaizdų gausai, kuria galime disponuoti. Šie vaizdai visokie: statiški ir tvarkingi, spontaniški ir mažiau pavykę, naivūs, gražūs, džiaugsmingi arba su nelemtos ideologijos prieskoniu. Taigi, jūsų dėmesiui – Kaunas su visais savo Pokyčiais.
Tebūnie ši paroda vieta jūsų prisiminimams, sentimentams, nuostabai ir gal net pasipiktinimui, – savo tekste rašo Donatas Stankevičius.
Pasak architektūrologo Pauliaus Tautvydo Laurinaičio, ryšys tarp žmogaus su kamera rankose ir jį supančio miesto užsimezgė beveik nuo pat fotografijos meno atsiradimo. Vienus juos supanti aplinka kvietė tiesiogiai šią dokumentuoti, kitiems ji tapo aktoriumi vidiniams savo paties ieškojimams; vieniems svarbiausiais personažais tapo miesto sienos, antriems – jo žmonės. Neilgai trukus fotografas tapo bene atsakingiausiu asmeniu už vizualinę kiekvieno miesto reprezentaciją.
Architektūrologas pastebi, kad nors reprezentaciniuose leidiniuose miestai visais laikais ir visomis santvarkomis rodomi iš gražiausios savo pusės, tačiau apžvelgiamuoju laikotarpiu viešai prieinamų leidinių, kuriuose būtų matyti tamsioji pusė praktiškai nebuvo. Pasak P. T. Laurinaičio, žvelgiant į ant galerijos sienų atsidūrusius pavyzdžius, verta prisiminti ir šių fotografijų perdėtai pozityvų svorį, kuriant sampratą apie to meto miestą jo nemačiusiems.
Kaip teigia Algirdas Šapoka, per paskutinį dešimtmetį frazė „Kaune kaip kine“ tapo nebeatsiejama kauniečių žodyno dalimi, pabrėžiančia įvairius šio miesto ekscesus, fantazijas, netikėtumus bei stebinančius ar sunkiau racionaliu protu paaiškinamus įvykius.
Į šį šūkį telpa ne tik šis bei tas apie Kauno ekstravaganciją, bet šiek tiek ir apie kino industrijos kultūrą bei istoriją tiek šiame mieste, tiek visoje Lietuvoje. Seniausių šalies kino teatrų lopšys, davęs pradžią žiūrėjimo kultūrai, o tuo pačiu ir tapęs profesionalų kinematografų aikštele tiek pirmosios Lietuvos Respublikos laikais, tiek (ypač) sovietmečiu.
Pasak A. Šapokos, parodoje galima išvysti tai, kas vyresnei kartai matyta ir pamiršta, o jaunesnei kartai nematyta, bet atpažįstama – Kauną kine.
Paroda veiks iki rugpjūčio 17 d. (Kauno fotografijos galerija, Vilniaus g. 2)
