Julius Miežlaiškis Kaunas 1938 m. (sūnaus Zenono Miežlaiškio archyvas)
Julius Miežlaiškis – vienas produktyviausių tarpukario fotografas, kino filmuotojas. Fotografu tapo tarnaudamas Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, buvo aviacijos puskarininkis, pilotas, aviacijos fotolaboratorijos vedėjas, aktyvus „Kario“ žurnalo bendradarbis, bet sovietmečiu užmirštas.
Fotografas gimė 1908 m. Netičkampio k. Marijampolės apsk. vidutinio ūkininko šeimoje, mirė 1982 m. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Jis yra sovietmečiu garsaus ,,Šešupės“ kolūkio pirmininko Juozo Miežlaiškio vyresnysis brolis.
Šių eilučių autorius taip pat yra gimęs Netičkampio kaime , kaimynystėje namuose, gal 500 metrų nuo Miežlaiškių sodybos, tai tiesiog jaučia pareigą kažką padaryti, kad fotografo Juliaus Miežlaiškio atminimas nebūtų išnykęs.
Apie fotografo kūrybą išleidome fotoalbumą ,,Juliaus Miežlaiškio VYČIAI“, 2018 m. Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga surengėme autoriaus parodą, kuri buvo Kauno Laikinoje prezidentūroje sulaukusi 15 000 žiūrovų, Utenoje, Vilniuje, Marijampolėje ir gimtajame kaime Netičkampyje.
Miežlaiškių šeimos istorija ir likimas – tai formų padėčių pasikeitimo pavyzdys, kurį apsiskaitėliai pavadintų – metamorfoze.
Kokia ta metaforfozė? Vienas brolis sovietų garbinamas, kitas sėdi kalėjime, sesuo ištremta į Sibirą.
Į ,,Šešupės“ kolūkį, į kolūkiečių ataskaitinį susirinkimą kartais atvažiuodavo pats komunistų partijos vadovas Antanas Sniečkus. Jis salėje atsisėsdavo šalia pirmininko Juozo Miežlaiškio draugiškai kalbėdavosi. Už gamybinius pasiekimus Juozas jau apdovanotas Lenino ordininku, socialistinio darbo didvyris.
O tuo tarpu jo vyresnysis brolis Julius, fotografas, kino operatorius, smetoninės kariuomenės lakūnas, uždarytas dvejus su puse metų Marijampolės kalėjime sėdėjo ne už kriminalinius nusikaltimus, o už smetoninę praeitį. Jaunesnioji sesuo ūkininkė Marija su šeima jau buvo ištremta į Sibirą..
Tuos epizodus dabar prisimena tik grindinio akmenys prie Marijampolės geležinkelio stoties: buvo ilgas gyvulinių vagonų sąstatas. Žmonės suvežti, pakrauti,. Sovietinės kariuomenės seržantas priėjo prie leitenanto ir raportavo:
-Tovarišč komandir, kontingent z vragami naroda k otpravke gotov !( Drauge vade, kontingentas su liaudies priešais išsiuntimui paruoštas! rus.)
O Juliaus Miežlaiškio smetoniška istorija yra tokia: parodoje eksponuojamos fotografijos: LIETUVOS AVIACIJOS GIMIMAS. Autorius yra fotografavęs lėktuvus ANBO (Antanas Nori Būti Ore) ir konstruktorių lakūną Antaną Gustaitį, aviatorių šventes, lėktuvų avarijas, lakūnų žūtis.
PRIEŠKARIO ŽMONĖS: tai prezidentas Antanas Smetona ir jo žmona Sofija, generolas Stasys Raštikis, ministras Juozas Urbšys, Kauno eiliniai miestiečiai…
VILNIAUS GRAŽINIMO LIETUVAI 1939 m. AKIMIRKOS: Kariuomenės vadovybės nurodymu 1939 m. jis filmavo ir fotografavo Lietuvos kariuomenės žygiavimą iš Kauno į Vilnių. Matome miestiečių sutikimo akimirkas, trispalvės iškėlimą Gedimino kalne Vilniuje. Liūdnas buvo tas žygis: trumpam atgavę Vilnių, lietuviai prarado nepriklausomybę.
J.Miežlaiškis visų pirma yra Kauno prieškario fotografas, fiksavęs laikinosios sostinės gyvenimą. Jis – Lietuvos fotomėgėjų draugijos ilgametis iždininkas, rengęs ir dalyvavęs kolektyvinėse parodose. Šalia fotografų V. Augustino, B.Buračo, Iz. Girčio, S. Kolupailos, M.Truso, P.Babicko darbų jo įnašas į socialinės, etnografinės fotografijos, fotožurnalistikos plėtotę yra svarus. Yra išlikę per 500 šio autoriaus fotografijų.
Tarptautinės aviacijos fotografijos parodoje Italijoje jis laimėjo sidabro medalį, tačiau šiandien svarbios ne anuomet apdovanotos fotografijos. O dauguma jo kitų fotografijų. Ypač jos vertingos dokumentiškumu, perteikiančios laikmečio dvasią.
Vertinant J. Miežlaiškio kūrybą, pirmiausia krenta į akis svarbios prieškario lietuviškos ikonos, užfiksuotos viešajame gyvenime. Tai ,,Gedimino stulpai“ , ,,Algirdaičių dvigubi kryžiai“,,,Vyčiai“ ant lėktuvų sparnų, automobilių. Šių simbolių rodymas fotografijose, publikavimas spaudoje prisidėjo prie jų ikonizavimo viešajame gyvenime. Įtaigios fotografijos su tautiniais simboliais išryškino Lietuvos tapatumą.
Smetoniškos Lietuvos autoritarizmo požymiai, plakatų fasadiškumas ir paradai, mitingų vaizdai, byloja apie artėjančio II pasaulinio karo audrą. Pažymint Lietuvos atkūrimo 100 – metį gerokai pamiršta J. Miežlaiškio kūryba deramai užpildys baltuojančias dėmes mūsų kultūros istorijoje.
Valentinas Juraitis
parodos kuratorius
Julius Miežlaiškis. Marijampolė. Bendras turgaus vaizdas (dab. J. Basanavičiaus aikštė) iš lėktuvo. Apie 1935 m.
Julius Miežlaiškis. Antrosios skautų tautinės stovyklos atidarymo iškilmės Aukštojoje Panemunėje. Skautų paradą stebi (iš kairės): kariuomenės vadas Stasys Raštikis, skautų šefo pavaduotojas Jurgis Alekna, Lietuvos skautų šefas, Prezidentas Antanas Smetona, Sofija Smetonienė, švietimo ministras Juozas Tonkūnas. Kaunas. 1938 07 10. (LCVA)
Julius Miežlaiškis. Lakūno žūtis. Apie 1937 m. (LAM)
Julius Miežlaiškis. Aleksotas. 1937 m. (LAM)
Julius Miežlaiškis. Vilniaus sugrąžinimas. Katedros aikštė. Vilnius. 1939 m. (LCVA)
Julius Miežlaiškis. Marijampolė. Fotografavimo, filmavimo scena čia lankantis prezidentui A. Smetonai. 1928 m. gegužės 28 d. (VJ)
Julius Miežlaiškis. Paradai gatvėse. Kaunas. 1938 m. (VJ)
Julius Miežlaiškis. Čiuožykloje. Kaunas. 1938 m. „Karys“, 1938 01 13. Nr. 2 (nuotrauka, laimėjusi tarptautinį apdovanojimą). (LCVA)
1939 m. J. Miežlaiškis lankėsi Italijoje, dalyvavo Romoje, aeronautikos tarptautinėje parodoje. Čia pristatė šešias fotografijas aviacijos tema, iš kurių viena laimėjo sidabro medalį.
Julius Miežlaiškis. Skrydyje. Apie 1935 m. (LCVA)
Julius Miežlaiškis. Vilniaus sugrąžinimas.Gedimino prospekto pradžioje. Vilnius. 1939 m. (VJ)
Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga 2018 m. Istorinėje prezidentūroje Kaune surengtoje parodoje buvo eksponuojamos geriausios autoriaus fotografijos. Du mėnesius veikusią parodą aplankė per 30 tūkst. žiūrovų.(Parodos kuratorius V. Juraitis)
Julius Miežlaiškis. Lakūnų portretai dokumentams. 1937
Julius Miežlaiškis. Lėktuvai skrydyje. Apie 1935 m. (V. Juraičio archyvas)
LAM direktoriaus pavaduotojas Gintautas Pangonis, fotografai, parodos kuratorius Valentinas Juraitis ir Romualdas Požerskis parodos metu.2018 m.
