Julius Miežlaiškis. Kaunas 1938 m. (sūnaus Zenono Miežlaiškio archyvas).
Julius Miežlaiškis – vienas produktyviausių tarpukario fotografas, kino filmuotojas. Fotografu tapo tarnaudamas Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, buvo aviacijos puskarininkis, pilotas, aviacijos fotolaboratorijos vedėjas, aktyvus „Kario“ žurnalo bendradarbis, bet sovietmečiu užmirštas.
Fotografas gimė 1908 m. Netičkampio k. Marijampolės apsk. vidutinio ūkininko (19 ha žemės) šeimoje, mirė 1982 m. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Jis yra sovietmečiu garsaus ,,Šešupės” kolūkio pirmininko Juozo Miežlaiškio vyresnysis brolis.
Šių eilučių autorius taip pat yra gimęs Netičkampio kaime kaimynystėje ūkininkų Avižienių vienkiemyje šalia Dovinės upės, gal 500 metrų nuo Miežlaiškių sodybos, tai tiesiog jaučia pareigą kažką padaryti, kad fotografo Juliaus Miežlaiškio atminimas nebūtų primirštas.
Apie fotografo kūrybą išleidome fotoalbumą ,,Juliaus Miežlaiškio VYČIAI”, 2018 m. Lietuvos atkūrino šimtmečio proga surengėme autioriaus parodą, kuri buvo Kauno Laikinoje prezidentūroje sulaukusi 15 000 žiūrovų, Utenoje, Vilniuje, Marijampolėje ir gimtojo kaimo Netičkampio bibliotekoje.
Miežlaiškių šeimos istorija ir likimas – tai formų padėčių pasikeitimo pavyzdys, kurį apsiskaitėliai pavadintų – metamorfoze.
Kokia ta metaforfozė? Vienas brolis sovietų garbinamas, kitas sėdi kalėjime, sesuo ištremta į Sibirą.
Į ,,Šešupės” kolūkį, į kolūkiečių atskaitinį susirinkimą kartais atvažiuodavo pats komunistų partijos vadovas Antanas Sniečkus. Jis salėje atsisėsdavo šalia pirmininko Juozo Miežlaiškio:,, drauge Miežlaiški, kaip sekasi Jums ir Jūsų kolektyvui?” Kreipdavosi ,,drauge”, nors Juozas nebuvo partijos nariu. Už gamybinius pasiekimus Juozas Miežlaiškis apdovanotas Lenino ordinu, paskelbtas socialistinio darbo didvyriu. Rajoninio laikraščio žurnalistai išsaugodavo kolūkio pirmininko portreto cinkografijos klišę, nes laikraštyje jo portretą publikuodavo vėl ir vėl.
Žodžiu, sovietinė propagandinė mašina sukosi pilnu tempu….
O tuo tarpu jo vyresnysis brolis Julius, fotografas, kino operatorius, smetoninės kariuomenės lakūnas, uždarytas dvejus su puse metų Marijampolės kalėjime sėdėjo ne už kriminalinius nusikaltimus, o už smetoninę praeitį. Jaunesnioji sesuo ūkininkė Marija su šeima jau buvo ištremta į Sibirą, nes valdė 40 ha žemės..
Tuos epizodus dabar prisimena tik grindinio akmenys prie Marijampolės geležinkelio stoties: buvo ilgas gyvulinių vagonų sąstatas. Žmonės suvežti, pakrauti,. Sovietinės kariuomenės seržantas priėjo prie leitenanto ir raportavo:
-Tovarišč komandir, kontingent z vragami naroda k otpravke gotov !( Drauge vade, kontingentas su liaudies priešais išsiuntimui paruoštas! rus.)
O Juliaus Miežlaiškio smetoniška istorija yra tokia: parodoje eksponuojamos fotografijos: LIETUVOS AVIACIJOS GIMIMAS. Autorius yra fotografavęs lėktuvus ANBO (Antanas Nori Būti Ore) ir konstruktorių lakūną Antaną Gustaitį, aviatorių šventes, lėktuvų avarijas, lakūnų žūtis.
PRIEŠKARIO ŽMONĖS: tai prezidentas Antanas Smetona ir jo žmona Sofija, generolas Stasys Raštikis, ministras Juozas Urbšys, Kauno eiliniai miestiečiai…
… Prieškario Kaunas. Gal 1938-ieji metai. Prezidentas Antanas Smetona sako kalbą iš balkono, o minia tvarkingai išsirikavusi klauso tautos vado…. Tokių vaizdų Julius Miežlaiškis yra užfiksavę daugybę .
Jaunasis fotografas net nesvajojo, kad po keliasdešimt metų jo darbų paroda bus eksponuojama Laikinojoje prezidentūroje, A. Smetonos apartamentuose.
Žinoma, karinė vadovybė, sužinojusi, apie tokius išdykavimus, nepagirdavo.
VILNIAUS GRAŽINIMO LIETUVAI 1939 m. AKIMIRKOS: Kariuomenės vadovybės nurodymu 1939 m. jis filmavo ir fotografavo Lietuvos kariuomenės žygiavimą iš Kauno į Vilnių. Matome miestiečių sutikimo akimirkas, trispalvės iškėlimą Gedimino kalne Vilniuje. Liūdnas buvo tas žygis: trumpam atgavę Vilnių, lietuviai prarado nepriklausomybę.
J.Miežlaiškis visų pirma yra Kauno prieškario fotografas, fiksavęs laikinosios sostinės gyvenimą.
Tarp to meto fotografų jis turėjo autoritetą – nuolat buvo renkamas Lietuvos fotomėgėjų draugijos iždininku.
Šalia fotografų V. Augustino, B.Buračo, Iz. Girčio, S. Kolupailos, M.Truso, P.Babicko darbų jo įnašas į socialinės, etnografinės fotografijos, fotožurnalistikos plėtotę yra svarus. Yra išlikę per 500 šio autoriaus fotografijų.
Tarptautinės aviacijos fotografijos parodoje Italijoje jis laimėjo sidabro medalį, tačiau šiandien svarbios ne anuomet apdovanotos fotografijos. O dauguma jo kitų fotografijų. Ypač jos vertingos dokumentiškumu, perteikiančios laikmečio dvasią.
Vertinant J. Miežlaiškio kūrybą, pirmiausia krenta į akis svarbios prieškario lietuviškos ikonos, užfiksuotos viešajame gyvenime. Tai ,,Gedimino stulpai” , ,,Algirdaičių dvigubi kryžiai”,,,Vyčiai” ant lėktuvų sparnų, automobilių. Šių simbolių rodymas fotografijose, publikavimas spaudoje prisidėjo prie jų ikonizavimo viešajame gyvenime. Įtaigios fotografijos su tautiniais simboliais išryškino Lietuvos tapatumą.
Smetoniškos Lietuvos autoritarizmo požymiai, plakatų fasadiškumas ir paradai, mitingų vaizdai, byloja apie artėjančio II pasaulinio karo audrą. Pažymint Lietuvos atkūrimo 100 – metį gerokai pamiršta J. Miežlaiškio kūryba deramai užpildys baltuojančias dėmes mūsų kultūros istorijoje.
xxx
Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune ( Vilniaus g. 33) 2018 vasario 08 d. buvo atidaryta Juliaus Miežlaiškio(1908-1982) fotoparoda VYČIAI.
Šalia fotografijų, parodos metu buvo rodomos ištraukos iš autoriaus dokumentinių kino kronikų
Valentinas Juraitis
parodos kuratorius
Julius Miežlaiškis. Marijampolė. Bendras turgaus vaizdas (dab. J. Basanavičiaus aikštė) iš lėktuvo. Apie 1935 m.
Julius Miežlaiškis. Antrosios skautų tautinės stovyklos atidarymo iškilmės Aukštojoje Panemunėje. Skautų paradą stebi (iš kairės): kariuomenės vadas Stasys Raštikis, skautų šefo pavaduotojas Jurgis Alekna, Lietuvos skautų šefas, Prezidentas Antanas Smetona, Sofija Smetonienė, švietimo ministras Juozas Tonkūnas. Kaunas. 1938 07 10. (LCVA)
Julius Miežlaiškis. Lakūno žūtis. Apie 1937 m. (LAM)
Julius Miežlaiškis. Aleksotas. 1937 m. (LAM)
Julius Miežlaiškis. Vilniaus sugrąžinimas. Katedros aikštė. Vilnius. 1939 m. (LCVA)
Julius Miežlaiškis. Marijampolė. Fotografavimo, filmavimo scena čia lankantis prezidentui A. Smetonai. 1928 m. gegužės 28 d. (VJ)
Julius Miežlaiškis. Paradai gatvėse. Kaunas. 1938 m. (VJ)
Julius Miežlaiškis. Čiuožykloje. Kaunas. 1938 m. „Karys“, 1938 01 13. Nr. 2 (nuotrauka, laimėjusi tarptautinį apdovanojimą). (LCVA)
1939 m. J. Miežlaiškis lankėsi Italijoje, dalyvavo Romoje, aeronautikos tarptautinėje parodoje. Čia pristatė šešias fotografijas aviacijos tema, iš kurių viena laimėjo sidabro medalį.
Julius Miežlaiškis. Skrydyje. Apie 1935 m. (LCVA)
Julius Miežlaiškis. Vilniaus sugrąžinimas.Gedimino prospekto pradžioje. Vilnius. 1939 m. (V. Juraičio archyvas)
Lietuvos atkūrimo šimtmečio proga 2018 m. Istorinėje prezidentūroje Kaune surengtoje parodoje buvo eksponuojamos geriausios autoriaus fotografijos. Du mėnesius veikusią parodą aplankė per 30 tūkst. žiūrovų.(Parodos kuratorius V. Juraitis)
Julius Miežlaiškis. Lakūnų portretai dokumentams (Lietuvos aviacijos muziejus). 1937
Julius Miežlaiškis. Lėktuvai skrydyje. Apie 1935 m. (V. Juraičio archyvas)
Tarptautinėje aviacijos fotografijos parodoje Romoje J. Miežlaiškis laimėjo sidabro medalį.
Julius Miežlaiškis. Aleksoto oro uoste.(nuotr. dešinėje: aviatorius- konstruktorius Antanas Gustaitis) Kaunas. Apie 1939 m.(LCVA)
Julius Miežlaiškis. Aviatoriai vaišinasi.Kaunas. Apie 1935 m.(Vytauto Didžiojo muziejus)
Julius Miežlaiškis. Viena iš daugelio fotografo publikacijų tarpukario spaudoje ( V. Juraičio archyvas)
Fotoalbumas- monografija apie J. Miežlaiškio kūrybą. ,,Žemės trauka”, Vilnius 2016. 96psl.
LAM direktoriaus pavaduotojas G. Pangonis, fotografai V. Juraitis (parodos kuratorius), R. Požerskis Juliaus Miežlaiškio personalinės parodos Laikinojoje prezidentūroje Kaune metu.2018 m.
