Fotoparoda : Lietuvių valstybinei kalbai – 35

MazojiLietuva.lt

Renginiai, susitikimai, asmenybės, istorija.
Facebook
LinkedIn
El.paštas
Spausdinti

 

L R  Seimo lankytojų centre (Vilnius, Gedimino pr. 60) veikia fotoparoda ,,Kalba turi Tėvynę”.

Prasidėjus ,,Sąjūdžiui“  šalia  kitų mūsų šalies  laisvėjimo   siekių 1988 metais Lietuvos Aukščiausioji Taryba  įtraukė   tuometinėje Konstitucijoje     straipsnį, kuris lietuvių kalbai  suteikė valstybinės kalbos statusą. Tai reiškia, kad  visi oficialūs raštai, vieši renginiai, iškabos – turi būti lietuvių kalba.

Simboliška, kad   tuomet  buvo sugrąžinti  ir kiti  valstybingumo simboliai – Trispalvė ir ,,Tautiška giesmė”.

Parodoje  eksponuojama keliasdešimt  fotografijų,  kurios  pasakoja apie  Lietuvos žmonių  aktyvų dalyvavimą mitinguose  ne tik  didžiuosiuose  šalies miestuose, bet ir  miesteliuose. Parodos globėjas  Seimo pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas, o parodą surengė  Valstybinės kalbos inspekcija, esant partneriu LR kultūros ministerijai.

Parodos atidarymo metu buvo pasidžiaugta, koks svarbus ir  reikšmingas,  ryžtingas žingsnis buvo  tuomet prieš keletą dešimtmečių  – atkurti  valstybinės kalbos statusą. Taip pat pasisakymuose  buvo  sugrįžta ir į šių dienų realijas: vakar buvo rusifikavimo pavojus, o šiandien globalizacijos amžiuje –  angliškoji įtaka. LR kultūros viceministras A. Vilčinskas  savo kalboje   tėviškai pabarė jaunimą, už pernelyg dažną  anglicizmų vartojimą, kuris prasiveržia ir į viešąją kalbą. Kas  ką ,,scrollina”, kas ką ,,užbanino” , ar ,,užtagino” – čia jau  nesuprasi.

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis pabrėžė fotografijos reikšmę  stiprinant   mūsų pilietinę atmintį ir puoselėjant paveldą.

1988 – ieji – Sąjūdžio” ,, Atgimimo” ir  ,,Perestoikos” pradžia. Nuotraukose žmonės  su plakatais, transparantais:  ,,Lietuviška  valstybinė kalba  ne dovana , o teisė” , Lietuviais esame mes gimę , lietuviais norime ir būt”,  ,,Žmogus turi tėviškę, o kalba – tėvynę” ir pan.

Šioje parodoje matome S. Adomavičiaus, B. Aleknavičiaus, J. Bindoko, Z. Jankausko, J. Juknevičiaus, V. Juraičio, V. Kapočiaus, E. Katino, R. Linionio, E. Masevičiaus, A. Petronio , R. Požerskio, P. Prascieniaus, V. Stanionio, M. Šilinsko, A. Žižiūno fotografijas. Deja, laikas nenumaldomai bėga , nors  daugeliui ,,Sajūdžio” liudininkų atrodo, kad įvykiai  buvo , regis tik vakar.

Iš  daugelio  fotografų , fiksavusių ,,Atgimimo” laikmetį parodos atidaryme dalyvavo tik du – Lietuvos kariuomenės karininkas Zigfridas Jankauskas ir  šių eilučių autorius  Valentinas  Juraitis . Deja, kiti, dauguma  jau iškeliavę Anapilin, ar dėl kitų priežasčių negalėjo atvykti.

Šios parodos kuratorė, – sudarytoja VLRK  viešųjų ryšių su visuomene atstovė A. Baniulaitienė ekspozicijai  atrinko  daug dvasingų veidų iš mitingų, iš visos Lietuvos kampelių. Jie žvelgia su viltimi, dvasiniu pakilimu ir tikėjimu šviesesne ateitimi.

Rengiant panašaus pobūdžio parodas, o tokių jubiliejų, jau nekalbant apie ,,Baltijos kelią” ,,Sausį 1991″,  bus ir dažniau, –  tampa svarbūs  išsaugoti ir ir kvalifikuotai tvarkomi archyvai. Reikia padėkoti ilgamečiam ,,Vakarinių naujienų ” laikraščio žurnalistui Jonui Juknevičiui, kuris prieš savo mirtį padovanojo  Valstybiniam  kino foto archyvui  per 50 000 savo fotografijų  apie pirmuosius šalies valstybingumo žingsnius. Gal todėl dabar valstybinės institucijos  be rūpesčio gali  iliustruoti savo leidinius, renginius Jono fotografijomis, nes kitų nedaug teturi.

Žvelgiant  to meto fotografijų lakštus. galime  palyginti  laikmečius  ir pokyčius mūsų gyvenime. Tuomet  buvo  prekių deficitas,  tuštokos lentynos, bet  produktai , galima sakyti ekologiški, išauginti ne tokiame intensyviame chemizuotame žemės ūkyje. Dabar turime  prekių  perteklių,  didžiulius informacijos srautus, ir žymiai intensyvesnį kasdienybės ritmą. Toks XXI  amžius.

Rinkos ekonomika, reklamos  proveržiai agresyviai keičia  ir miestų išorės veidą. Vien tik Vilniuje  matome  daugiau iškabų anglų, negu lietuvių kalba. Ar tai  geros ir pateisinamos tendencijos? Parodos žiūrovai pusračiu  sustoję ir žiūrėdami į fotografijas  diskutavo: pavyzdžiui švedai, turi žymiai stipresnį savo tapatybės ir savisaugos jausmą. Argi mūsų verslininkus, kas  privertė  savo įmonių  pavadinimus  rinktis užsienietiškus. Pavyzdžiui mano tėviškės kaimynas marijampolietis  A. Avulis savo firmą, kuri  pastatė daugiausia dangoraižių  Vilniuje,  pavadino ,,Hanner” su ,,2n”, o  Kauno rajono  grožio ir terapijos įmonės  savininkės, gaminančios  kosmetikos tepaliukus  pasivadino ,,Honey bee”. Aš paklausiau, kodėl  jos taip nusprendė? Merginos tvirtino, kad prekinis -ženklas ,,be gatvės ir  šalies tapatybės” , padės lengviau įžengti į  europinę rinką. Gal padės, bet gali atsitikti, kaip dažnai būna, savo produktus teks pardavinėti su svetimu ženklus ir tarnauti didžiajam verslui.

Valentinas Juraitis

 Nuotraukoje parodos atidarymo  metu: Seimo narys A. Ažubalis, V. Juraitis, Z. Jankauskas, Seimo pirmininko pavaduotojas P. Saudargas, A. Baniulaitienė, D. Smalinskas.

V. Juraitis. Sąjūdis. Vilnius.1989

V. Juraitis. Pirmasis Vasario 16 d. minėjimas prasidėjus Atgimimui.Signatarų namai Didžioji g. Vilnius. 1988

V. Juraitis. Paminklo Stalinui pervežimas.Vilnius.1988

.

V. Juraitis. Prie parlamento. Sausis.1991

Panašūs straipsniai

Aleksandro Macijausko fotoparoda ,,Gyventi”

Birželio 19 d. 17.30 val. „Prospekto” galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma Aleksandro Macijausko personalinė paroda „Gyventi”. Parodoje eksponuojami kūriniai yra iš ciklo „Veterinarijos