Eugenijus Kavaliauskas: ,,Mažųjų pasaulis” ir nepažinta mūsų akiai estetika

MazojiLietuva.lt

Renginiai, susitikimai, asmenybės, istorija.
Share on facebook
Facebook
Share on linkedin
LinkedIn
Share on email
El.paštas
Share on print
Spausdinti

Eugenijus nesigaili  nemenkų lėšų skirtų fotoobjektyvams įsigyti. Profesionalūs teleobjektyvai (400-500 mm  židinio nuotolio,  kainuoja ne vieną tūkstantį litų) jam reikalingi geram rezultatui pasiekti, nes vidutiniškas darbas jo netenkina. Nuoseklus darbas, kantrybė, meistriškumas subrandina savo vaisius:  šiuo metu  jis yra sukaupęs vieną įspūdingiausių  paukščių fotografijų kolekcijų.Tuo galite įsitikinti apsilankę svetainėje www.bird.lt Eugenijaus lakštuose matome retus ir  mums beveik nepažįstamus Lietuvos paukščius  čiurlį, tulžį, erelį žuvininką  ir kitus.

Praturtinti šią fotografijų kolekciją darosi vis sunkiau, kelia grėsmę beatodairiškai kertami Lietuvos miškai (nors miškininkai antrina, kasmet iškertamas leistinas plotų procentas). Dėl ,,kalvų kelmuotų“kai kurių rūšių paukščių  išliko tik vienetai.Eugenijus piktinasi, ką savininkai išdarinėja. Iškirtę mišką ir jį pardavę nusiperka paskutinės laidos ,,džipą“, kuris po dešimties metų surūdyja ir tenka išmesti, o naujam miškui vėl augti šimtą metų…

,,Vyzdžio“ žurnale pristatėme  gamtos fotografus  Renatą Jakaitį iš Prienų, Valdą Augustiną iš Ukmergės. Šiandien  paprašėme Eugenijų Kavaliauką pasidalinti savo virtuvės paslaptimis.

Eugenijus  prisiminė  tulžio fotosesiją  Jūros upėje Tauragės miesto ribose

Užduotis labai paprasta.Aš dar  buvau ganėtinai „žalias“ ornitologijoje, todėl kreipiausi pagalbos į kolegas.
Pavasarinio kolegų susibėgimo Ventės rage metu pasinaudojau proga.
Kaip visada patarimų pažėrė Vytautas Jusys, o papildė Deividas Makavičius.
Papildoma reikiama informacija atėjo iš žvejo, kuris nuolat stebėdavo mane dominantį paukštį.
Gražus rugpjūčio rytas.Pirmai žvalgybinei išvykai, kaip darau visuomet, pasiėmiau tik žiūronus.
Susiradau patogią poziciją upės vagos pakrantėje, kad galečiau kuo geriau matyti i abi jos puses.
Geriausiai tai daryti ties upės posūkiu.
Tulžio balsas ganėtinai stiprus ir iškart išsiskiria iš visų kitų ryto paukštelių, kurie sukiojasi aplink.
Pastebėjau, kad jis užsuka į  seniai pamėgtas vietas medžioklei, ramiuose užutekiuose.
Jis mėgsta nutūpti ant sausos šakelės kuri yra iki vieno metro aukštyje virš vandens ir iš ten stebėti žuvytes. Pamatęs  grobį jis neria į vandenį ir jau tada, kaip pasiseks, nes nevisuomet jam tai sekasi, kadangi nerdamas jis užsimerkia, todel grobį gaudo aklai.

Eugenijus Kavaliauskas. Paukščio profilis1

Eugenijus Kavaliauskas. Paukščio profilis2

Eugenijus Kavaliauskas. Paukščio profilis3

Panašūs straipsniai