Danieliaus Sadausko balsas, baritonas, ilgam išliks ne tik jo draugų ir bedražygių atminty, bet ir daugelio didelių ir mažų koncertų, koncertėlių,miestuose ir kaimuose, teminių susitikimų istorijos ir kraštotyros klausimais dalyvių atminty.
D. Sadauskas turėjo stiprią charizmą, kai užtraukdavo dainą, salė nuštildavo, jaudulys , menininko giliai išgyventas, persiduodavo visiems.
Dzukijos šeima iš Lazdijų krašto išaugino ryškius menininkus,dorus piliečius, Danielius yra žurnalisto ir rašytojo Romo Sadausko brolis.
Šalia muziko veiklos, D.Sadauskas gyvai domėjosi istorija, turėjo aiškų ir neprisitaikėlišką požiūrį į skaudžiausius istorinius įvykius, savo nuomone dalijosi internetinėje erdvėje, jis buvo vienas iš ,,Pilies “ draugijos steigėjų ir aktyvus dalyvis.
Jis paliko mus š.m. rugpjūčio 16 d. eidamas 76 metus.Solistas Danielius Sadauskas gimė 1940 metų birželio 15 d. Petroškų kaime (Lazdijų r.). Muzikos mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos technikume Vilniuje (dabar – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija), Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) pas prof. Zenoną Paulauską. 1967 gavo aukštojo mokslo diplomą ir įgijo operos bei kamerinio solisto specialybę.
Iki 2001 m, Danielius Sadauskas dirbo Lietuvos nacionalinės filharmonijos solistu, dėstė Lietuvos muzikos akademijoje
Danieliaus Sadausko dainavimas pasižymėjo dideliu nuoširdumu. Solistas subtiliai atskleidė kompozitoriaus sumanymą, kūrinio charakterį, turinio potekstę. Jam dainuojant juntama didelė meilė ir pagarba atliekamam kūriniui, rašoma Lietuvos muzikų sąjungos skelbiamoje solisto biografijoje.
Danielius Sadauskas pasižymėjo ne tik nuostabiai gražiu balsu, bet, neveltui sakoma, kad balsas išreiškia sielą: jis buvo nepaprastai doras, sąžiningas, jautrus. Jo kiekvienas koncertas, kiekvienas kūrinys, kiekviena miniatiūra virsdavo mažyčiu spektakliu. Danieliaus netektis – didelė netektis visam mūsų muzikos pasauliui ir jo atminimas išliks ilgam.
Danielius Sadauskas sukaupė didžiulį solinių koncertų repertuarą nuo XVII- XVIII a. senovinės italų, vokiečių, prancūzų iki moderniausių šiuolaikinių kūrinių.
Per savo karjerą jis koncertavo Lenkijoje, Ukrainoje, Karaliaučiuje, Šiaurės Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vietname, Australijoje, Šveicarijoje, JAV.
1986 m. Danieliui Sadauskui suteiktas nusipelniusio Lietuvos artisto garbės vardas.
D.Sadauskas buvop aktyvusVydūno draugijos narys. Bendražygiai jį pristatė 2010 metų Nacionalinei kultūros ir meno premijai.
Bet ši premija jam, deja, nebuvo suteikta.
Vydūnodraugijos pirmininkas dr. Vaclovas Bagdonavičius taip apibendrino šio menininko nueitą kelią
Šiemet savo septyniasdešimtpenkmetį pažymėjęs įžymus vokalinių kūrinių atlikėjas Danielius Sadauskas per ilgametę savo kūrybinę veiklą atliko apie 1500 įvairių epochų ir stilių vokalinių kūrinių, dalyvavo apie 5000 koncertų, daugelyje televizijos pastatymų bei laidų, įrašė keletą autorinių plokštelių, dalyvavo daugybėje įrašų su kitais atlikėjais. Lietuvos radijo fonduose yra apie 20 valandų D.Sadausko įdainuotų įrašų, kurių nemaža dalis panaudojama įvairiomis progomis ir įvairių leidėjų, t.y. yra aktyvioje kultūrinėje bei edukacinėje apyvartoje. Savo repertuaru, orientuotu į klasikinę pasaulio vokalinę muziką, atlikėjas esmingai praturtina mūsų muzikinės kultūros aruodus, reikšmingai pasitarnauja muzikiniam mūsų visuomenės ugdymui. Jis pirmasis mūsuose iš solistų vyrų nuosekliai ėmėsi kamerinio dainavimo ir jau 45 metai energingai puoselėja šį Lietuvoje menkai kultivuotą muzikinį žanrą.
Nacionalinei lietuvių kultūrai D Sadauskas ypač nusipelnė nuosekliai darbuodamasis atkuriant pamirštą senąją lietuvių giedamąją poeziją bei ją pateikiant daugybėje koncertų bei renginių. Šia veikla solistas užpildė labai reikšmingą mūsų muzikinio paveldo spragą. Čia jis pasireiškė ne tik kaip atlikėjas, bet ir kaip kūrėjas – restauratorius, vieno iš įdomiausių muzikinio paveldo klodų prikėlėjas naujam gyvenimui. D.Sadauskas pirmas išstudijavo, atkūrė bei įrašė į radiją ir kompaktines plokšteles pirmąsias lietuviškas giesmes – 18 Martyno Mažvydo giesmių, iš kurių 7 UNESCO perrašė į CD-ROM ir išplatino užsienio šalyse. Taip pat giedojimo forma atkūrė senųjų klasikų giedamąją poeziją: Antano Strazdo idiles, Antano Baranausko giesmes, Jono Basanavičiaus, Vydūno, Vinco Kudirkos surinktas dainas, Antano Vienažindžio, Prano Vaičaičio, J. Biliūno elegijas, Vydūno, Liudviko.Rėzos, SilvestroValiūno balades, o taip pat iniciajavo sukurti muzikinius kūrinius ne tik šių, bet ir šiuolaikinių lietuvių poetų tekstais ir juos atliko
Šiuo veiklos baru D.Sadauskas ne tik esmingai praturtino šiandieninį lietuviškąjį muzikinės estetikos lobyną, bet ir daug prisidėjo prie mūsų visuomenės tautinės saigarbos bei pilietinės sąmonės ugdymo, prie dvasinių jos gyvenimo pamatų stiprinimo. Tokios solisto veiklos intencijos yra labai artimos toms intencijoms, kuriomis buvo grįsta didžio mūsų humanisto Vydūno veikla, beje, kurios su muzikos barais susijusi dalis savo forma labai analogiška D.Sadausko vykdytai muzikinei veiklai. Neatsitiktinai solistas yra tapęs šiandien veikiančios Vydūno draugujos aktyviu talkininku, daug prisidedančiu prie šio kūrėjo atminimo įamžinimo bei jo muzikinio palikimo gyvos sklaidos
Vydūno draugija yra įsitikinusi, kad plačiai žinomo solisto įnašas į šiandieninį mūsų tautos kultūrinį ir dvasinį gyvenimą yra didžiai reikšmingas, kad jis suvaidino ir tebevaidina svarbų vaidmenį ugdant mūsų visuomenės pilietiškumą, turtinant jos estetinę ir dvasinę kultūrą, įgyvendinant tuos idealus, kuriuos savo laiku atkakliai puoselėjo Vydūnas ir jo bendražygiai.
Parengta pagal ,,Vydūno“, ,,Pilies” draugijų, ELTOS informaciją
