Algimantas Mačiulis. PLATI BRYDĖ

MazojiLietuva.lt

Renginiai, susitikimai, asmenybės, istorija.
Share on facebook
Facebook
Share on linkedin
LinkedIn
Share on email
El.paštas
Share on print
Spausdinti

Fotografijos ir kino pedagogui Algimantui Mačiuliui 85 metai

Fotografijos mūza buvo vaizduojama su palmės šakele rankoje. Palmė – tai amžinos jaunystės ir gyvybės bei atsinaujinimo simbolis. Apžvelgiant nueitą pusantro šimtmečio kelią, malonu pastebėti, kad penkiasdešimt metų Algimantas Mačiulis dalyvavo to kelio kaitoje ir ėjo kartu.

Algimantas panyra į prisiminimus, trumpai atskleisdamas specialybės įkūrimo situaciją. 1962 metais vyko didelis perversmas įvairiose technikos srityse, keitėsi technologijos, buvo sukaupta daug brėžinių ir kitų dokumentų, kurie tapdavo neįskaitomi, todėl tuos brėžinius perfotografuodavo su specialiomis „Mikrat“ medžiagomis ir ėmė archyvuoti. Procesams fiksuoti reikėjo fotografų, kurie kokybiškai atliktų tuos darbus.Mokslinio tyrimo institutai steigė fotolaboratorijas. Tuo metu Sovietų Sąjungoje iš specialiųjų fotografijos rūšių labiausiai buvo išsivysčiusi aerofotografija. Lietuvoje ji nebuvo plačiai paplitusi, tačiau fotografijos bazė buvo itin gera. Buvo atliekamos šios žvalgybos: vietinė, ūkio poreikiams patenkinti, ir karinė žvalgyba. Jos naudojo naujausią fotoaparatūrą ir kitą techninę bazę. Fotografija buvo taikoma poligrafijoje, klestėjo ir buitinis lygmuo. Buvo itin madingi studijiniai portretai ir buitinių renginių fotografavimas studijoje. Tokie procesai vyko pažangesnėse Sovietų Sąjungos respublikose,taip pat ir Lietuvoje.

Atsirasti šiai specialybei turėjo įtakos kitos tuo metu egzistavusios mokyklos, o ypač Maskvos „Mossoviet“ technikumas, su puikia ne tik technine, bet ir metodine baze: planais ir programomis. Taigi, reikėjo parengti hibridą, kuris tiktų ir mūsų ūkio poreikiams tenkinti. Iš aerofotografijos buvo pritaikytas vienas dalykas, turėjęs mokslinį pagrindą – tai technika, filtrai, teorija bendram fotografavimui.

Lietuvos Aukštojo ir specialiojo viduriniojo mokymo ministerijos iniciatyva fotografijos technologijos specialybė buvo įkurta tuometiniame Vilniaus politechnikume.Ten buvo ir kinomechaniko specialybė.

Grynųjų specializacijų tuo metu nebuvo. Buvo mokoma kino ir fotografijos.

Dėstyti buvo kviečiami praktikai, kurie toje srityje darbavosi (Lietuvos kino studijos inžinierius Pilvinis). Fotografijos srityje tokio dėstytojo nebuvo, nes Lietuvoje nebuvo ir tokios specialybės. Lietuvos televizijos operatorius Vacys Urbonavičius, Vilius Naujikas, Virgilijus Juodakis, kinooperatorius Algimantas Mockus dėstė ir filmavimą bei fotografiją.

A. Mačiulis dėstyti fotografijos atvyko iš Respublikinės jaunųjų technikų stoties, kur buvo foto-kino kabineto vedėju. Auksė Aukštikalnienė dėstė užsienio kalbą ir buvo grupės auklėtoja.

Pradžioje buvo tik eksperimentinė grupė. Antrais metais priėmimo nebuvo. Stebėjo, kas iš to išeis. Mokslas truko  2,5 metų.

Buvo atlikta įmonių apklausa, specialistų poreikio tyrimas.Nustatyta, kad specialistai yra paklausūs, todėl priėmimas buvo tęsiamas toliau.

Per penkiasdešimt pedagogo veiklos metų Algimantas Mačiulis parengė gausų būrį fotografų, teleoperatorių ir kitų vaizdo technologijų specialistų.

Tuo metu Politechnikume buvo projektuojama nauja fotolaboratorija, tačiau tuo metu formavosi ir Technologinis technikumas, kuriame buvo nutarta ruošti įvairių technologijų specialistus, todėl specialybė buvo perkelta pastarajam.

Pradžioje, pirmus, antrus metus mokymosi sąlygos buvo gana kuklios, tačiau kieme esančiame pastate buvo įrengta fotolaboratorija ir studija. Nuo ūkio poreikių, direktorių požiūrio į specialybę, kito mokymo bazė ir studijų procesas.

Kuomet specialybė buvo perkelta į technologinį technikumą, pasikeitė jos pavadinimas – vietoje fototechnikos tapo fotografijos technologija.

Didėjant specialistų poreikiui, buvo atidarytas vakarinio mokymo skyrius.

Čia moksleiviais tapo žmonės, netgi turintys aukštąjį išsilavinimą.Toks buvo šviesios atminties radioelektronikos specialistas Michailas Raškovskis, kuris, baigęs fotografijos technologiją, iš karto tapo mokyklos dėstytoju.

Dalyvaujant moksleivių mainų programoje, technikume mokėsi fotografijos Baltarusijos moksleivių grupė, kuriems paskaitos buvo skaitomos rusų kalba.

Technikumams tampant aukštesniosiomis mokyklomis, keitėsi dalykų programos: buvo sumažinta reprodukavimo dalyko valandų, nes sumažėjo reprodukavimo darbų, dėstomas šilkografijos dalykas. Vystėsi fotografijos verslai – tai dar viena studijų kryptis,buvo vystoma kūrybinė fotografija. Studentai buvo mokomi sudaryti verslo planą, įkurti individualią įmonę. Didelis dėmesys skirtas ekonomikai. Mokslas vystėsi dviem kryptimis: technologine ir kūrybine.

Atidarant savo parodą su kolega fotomenininku Rimantu Dichavičiumi.

Programos buvo sudarinėjamos imant pavyzdžiu kitų šalių studijų programas. Fotomenininkų sąjungoje lankėsi dėstytojai net iš Santa Monikos (JAV). A.Mačiuliui teko su jais bendrauti ir konsultuotis. Iš vieno koledžo buvo gauta jų programa. Kita programa buvo gauta iš Kanados 1992metais, dar po vieną programą atkeliavo iš Miuncheno, Kelno (Vokietija).

Tokiu būdu iš kino inžinierių ir fotografų programų buvo sukurtas hibridas. Artimiausia pasirodė esanti vokiška kryptis. Taip buvo sudaryta aukštesniųjų studijų fotografijos technologo programa.

Vėliau prasidėjo tikra technologijų revoliucija: spalvotoji fotografija užkariauja rinką, o su ja ir minilaboratorinė technika, tampa saugesni fotonuotraukų gamybos procesai. Buvo organizuojami kursai, vyko įvairūs mokymai – tiek dirbančiųjų toje srityje, tiek besidominčių fotografija. Keitėsi fotoaparatūra ir laboratorijos technika, keitėsi procesai, todėl sumažėjo technologinių disciplinų ir buvo galima skirti daugiau dėmesio fotografiniam dizainui. Iškilo būtinybė pertvarkyti studijų programą, aukštesniosios mokyklos tapo kolegijomis. Fotografijos technologijos specialybė buvo perkelta į dabartinę Technologijų ir dizaino kolegiją, o aukštesnioji technologijos mokykla išformuota.

Į naująją kolegiją Algimantas Mačiulis atsivedė ne tik visą fotografijos technologijos katedros kolektyvą, būrį studentų, bet ir pažėrė daug naujų idėjų. Pats braižė naujosios fotolaboratorijos planą, stebėjo, kad būtų kokybiškai įrengtos fotolaboratorijos, studija. Per keletą metų buvo paruošta nemaža vaizdo operatorių ir fotožurnalistų, kurie ir šiandien darbuojasi savo veikos sferose. Gražiu kūrybiniu proveržiu tapo jo poezijos knyga „Brydės per rūką“ 2003m. ir fotografijų paroda, surengta brandžiam jubiliejui.

Su Algimantu visuomet buvo gera dirbti: tai optimistas, tai susimąstęs, tai besišypsantis, nuolatos atsinaujinantis ir skatinantis kolegas taip gyventi – atmintyje nuolat besinešiojantis ne tik baigusių studentų pavardes, bet ir fotografijos naujoves, noriai besidalijantis savo žiniomis su kitais. Jis visuomet kuo nors nustebindavo, kaip ir savo aštuoniasdešimtmečiui išleista nauja poezijos knyga, fotoparoda. Į parodos atidarymą sunkiai tilpo buvusieji studentai, kolegos, artimieji.

O jis nusišypso savo šilta šypsena ir taria: „Aš – pasirinkau fotografijos pedagogo kelią ir visas savo žinias ir gebėjimus atidaviau studentams. Ir tuo džiaugiuosi.“ Džiaugiamės ir mes, kad tiek metų teko dirbti šalia, kad kartu teko eiti kartu didelę dalį fotografijos dešimtmečių. Plati brydė per nunokusių javų lauką.

Regina Jakučiūnaitė

Vilniaus Technologijų ir dizaino kolegijos archyvo nuotraukos

 

Algimantas Mačiulis su kolegomis pedagogais ir studentais. Vilniaus Technologijų ir dizaino kolegijos archyvo nuotraukos

Panašūs straipsniai