Algimantas ALEKSANDRAVIČIUS: Kova ne su „objektu“, o su pačiu savimi

MazojiLietuva.lt

Renginiai, susitikimai, asmenybės, istorija.
Share on facebook
Facebook
Share on linkedin
LinkedIn
Share on email
El.paštas
Share on print
Spausdinti

– Keliaudamas po Lietuvą ir kitas šalis, pradėjau rašyti fotografinį dienoraštį.

Miestų ir gyvenviečių fragmentai, praeiviai, vaikai, nesuvaržyta tango aistra…

Visa tai kruopščiai užrašinėju ir bandau išsaugoti.

Šiandien kai kuriuos puslapius – pastarųjų trejų metų dienoraščio ištraukas – pateikiu viešam skaitymui.

Atotrūkis nuo taip mano pamėgto portreto, poilsis nuo intensyvaus bendravimo su fotografuojamuoju ir jo smelkiančių akių,- sako Algimantas.

Bet savo talentu ir energija Algimantas yra neprilygstamas kurdamas portretus, fotografuodamas visuomenėje žinomus žmones, aukštuomenės šviesuolius, taip pat ir kriminalinio pasaulio autoritetus, tamsybininkus, uždarytus laisvės ribojimo vietose.

Per keliolika intensyvaus kūrybinio darbo metų sukūrė ištisą portretų galeriją. Išleido dešimt savo autorinių fotoalbumų, pelnė daugybę solidžių apdovanojimų.

Nobelio premijos laureatai–tai serija, kurią Aleksandravičius tęsia su jam būdingu atsidėjimu ir kruopštumu. Jo sukurtuose potretuose G. Grassas, W. Szymborska ir kitos įžymybės. Iš Lietuvos konteksto per šiuos portretus Aleksandravičius patenka į platesnės pa¬saulinės sklaidos erdvę, tuo praturtindamas pasaulinio masto garsenybių galeriją. Bet Lietuvos menininkai fotolakštuose atrodo artimesni, įtaigesni, gal ir autoriui su saviškiais buvo lengviau bendrauti, pažinti juos, kaip jis sako, pačiam galynėjantis su savimi… Žengdamas tarsi paribio liepteliu menininkas save išbando ir fotografuodamas beprotnamyje (Zavišų dvaro gyventojai). Žmogaus psichinės būsenos paribys fotografų pamėgta tema, kaip ir senelių prieglaudos, kur galima surasti sensacijos bruožų, bet Aleksandravičius nenužirglioja paviršiumi, savo ieškojimuose suranda daugiau prasmės.

Aleksandravičiaus sukurti portretai išraiš-kingi, naudodamas kontrastingą šoninį apšvie-timą jis pasiekia ekspresijos, kuri jo braižą daro lengvai atpažįstamą, išsiskiriantį iš kitų.

Savo energija ir darbais jis tarsi atbaido šio žanro imtis kitus fotografus. Portreto žanrui reikia pasišvęsti. Ką jau po Algimanto bepasakysi? Tai ir susidaro dalykas: dauguma menininkų ar aukštesnį visuomenės laiptelį pasiekusių asmenų jau būna nufotografuoti patekę į Aleksandravičiaus matymo erdvę. Ir atrodo, kad jau nebėra portreto žanre vietos kitiems. Taigi ir turime įžymybių galeriją, pamatytą Algi-manto žvilgsniu. Tai postsovietinės kultūros ir mentaliteto žyme pažymėtas kraštutinumas… Anksčiau turėjome ir kitų autorių, įtaigiai rodžiusių žmogų portrete Sutkaus, Kunčiaus, Grikienio, Žižiūno darbus… Bet kiekvienam laikmečiui – savi darbai ir bruožai.

Taip galima būtų trumpai apžvelgti Algimanto Aleksandravičiaus kūrybą. Jis dabar yra brandos, kūrybinio pajėgumo kelyje, dar nudžiuginsiantis žiūrovus savo naujais darbais ir temomis.

Vyzdys

Algimantas Aleksandravičius. Aktorius Donatas Banionis

Algimantas Aleksandravičius. Biarozos Kartuzų vienuolynas

Algimantas Aleksandravičius. Bučinys.

Algimantas Aleksandravičius. Rašytojas Juozas Aputis

Panašūs straipsniai