Gruodžio 13 dieną Seime įvyko Baltijos šalių ir išeivijoje dirbančių Baltarusijos žurnalistų forumas Forumo dalyvius pasveikino Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Olekas.
Nuotoliniu būdu Europos žurnalistų federacijos prezidentė M. Sever pasveikinusi forumo dalyvius pažymėjo, kad žurnalistai yra viešojo intereso gynėjai. Ir džiugu, kad tokiais jie išlieka iki šiol. Šiais metais vykdydami savo pareigą kelios dešimtys žurnalistų žuvo, kiti patyrė sužalojimų, yra nuolat persekiojami.
Forume kalbėję Baltarusijos žurnalistų organizacijų,leidinių atstovai A. Bastunets, J. Melnikova, B. Gareckij ir kt. papasakojo, kokiomis sąlygomis jiems tenka dirbti opozicijoje, pasidžiaugė, kad čia Lietuvoje radus prieglobstį nuo autoritarinio režimo,atsirado galimybė saugiau dirbti, pasiekti savo skaitytoją gimtojoje šalyje.
Kita vertus mūsų šalies Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų rajonų gyventojai girdi radiją ir mato TV A.Lukašenkos režimo žiniasklaidos kūrybą. Ir ši propagandinė kova nelengva. Gausiai finansuojami ir gerai organizuoti Lukašenkos žurnalistai – politologai ,,atsiraitoję rankoves”, emocingai diskutuoja apie ES trūkumus, atranda silpnąsias vietas ir giriasi savo režiminės valstybės ,,pasiekimais”.
Latvijos internetinio leidinio ,,Novaja Gazeta Baltija“ direktorė M. Epifanova, žurnalistas I. Liepinš pažymėjo, kad jiems tenka dirbti su rusakalbe auditorija , kuri šalyje sudaro 30 proc., todėl tenka pasitelkti kiek kitokią argumentaciją.
Estijos žurnalistų sąjungos atstovas Ago Gaškov savikritiškai pažvelgė į savo šalies žiniasklaidą. Tai maža šalis, kur viešieji žmonės vienas kitą pažįsta asmeniškai, žino beveik apie kiekvieno reputaciją. Tyrimai rodo, kad dauguma Estijos gyventojų netiki oficialia žiniasklaida. Tiki socialiniais tinklais. Atėjo You Tube, , išmaniųjų telefonų laikai. Atėjo laikai, kai kiekvienas raštingesnis blogeris gali tapti ir tampa savotišku nepriklausomu žurnalistu, o neretai ir nupirktu svetimų idėjų ir prekių propaguotoju.
Pratęsiant kolegos mintį žiniasklaida socialiniuose tinkluose turi ir svarius ekonominius argumentus. Štai kultūros leidinys , išeinantis 300 egz. tiražu, už spausdinimą turi sumokėti pusę leidinio sukūrimo sumos, platintojų tinklai dar pasiima apie 40 proc. leidinio kainos. Net ir Rėmimo fondų pinigai, leidinio įdėjimas į celofanuotą maišelį, kad skaitytojo netik pavartytų, bet ir pirktų – nepadeda pasiekti platesnės auditorijos.
O socialinio tinklo naudotojas, šiek tiek pasistengę- pasiekia 5000 sekėjų – už sklaidą sumoka vos keletą eurų už elektros kw/ val.
D.Velkas, LR Kultūros ministerijos atstovas, supažindino su dabar veikiančia teisine baze, kuri leidžia apsaugoti žurnalistų naudojamus įslaptintus šaltinius ir gina nuo persekiojimo, ir apie kitus teisinius instrumentus.
Renginį moderuojant V. Žukienei aktyvesnės diskusijos sulaukta apie dirbtinio intelekto panaudojimą žiniasklaidoje.
Daugelis eilinių vartotojų į dirbtinį intelektą žvelgia įtariai. Ar ši naujovė kosminiais greičiais tampanti realybe gali išstumti žmogų iš jo įprastinės veiklos, atimti darbą.
Tačiau tyrimai rodo, kad dirbtinio intelekto agentai, robotai gali atlikti darbą geriau ir sąžningiau už žmogų, ir tokiu būdų atlaisvinti į nuo nuobodaus, rutininio darbo. Šiandien savąjį dirbtinio intelekto agentą gali susikurti kiekvienas, net neturėdamas programuotojo žinių. Bet, ar tai daro?
Dirbtinio intelekto pagalba sukurtas moters portretas panaudojant, sugeneruojant 100 ar 1000 skirtingų žmonių veidų detalių (Vyzdys arch.)
Apie DI panaudojimą portale 15 min. nuotoliniu būdu pasisakė leidinio vyriausias is redaktorius V. Beniušis, jį kalbino LŽS pirmininkas D. Radzevičius. Dirbtinio intelekto pagalba iš 100 ar 1000 detalių, fragmentų galima sukurti tikrovišką žmogaus portretą, juridiškai ir fiziškai niekur neegzistuojantį, tinkamą panaudoti pvz. ir melagienų transliavimui socialiniuose tinkluose.
Amica robotai, singuliarity procesų įgyvendinimas siekia įtikinti, kad jau iki 2030 metų pasaulyje pamatysime visuotiną dirbtinio intelekto sklaidą. Ir žiniasklaidoje, ir mene, ir buitiniame gyvenime,
Apribendrindama diskusiją VDU prof. A. Nugaraitė pažymėjo, kad dirbtinis intelektas vis dažniau naudojamas ir studentų darbuose, tačiau nereikia dėl to baimintis. DI yra tik įrankis žmogaus rankose, sumaniai jį panaudojant , atpažįstant, būtina ir žiniasklaidos kūrėjams augti ir tobulėti kartu su programavimo išradimais.
Forumo darbe kalbėjo ir pateikė savo įžvalgų Medijų rėmimo fondo direktorius R. Iržikevičius.
…Kažkas prisiminė, kad šioje Seimo Konstitucijos salėje, kur dabar diskutavo žurnalistai, nelabai seniai lankėsi ir politikai: JAV viceprezidentas Denas Kveilas, Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama, Prancūzijos prezidentas F. Miteranas, Baltarusijos – A. Lukašenka ir kiti čia pasirašinėjo sutarčių dokumentus, apsupti žurnalistų fotografavosi, davė interviu.
Forumo metu buvo įteikta S. Lozoraičio „Vilties Laisvės” premija, kurią finansavo Seimo narys, ūkininkas K.Starkevičius, ji paskirta baltarusių žurnalistei A. Boika, „Mediazona. Belarus” https://mediazonaby.com/ kūrėjai ir vyriausiąjai redaktorei.
Forumo metu vykęs betarpiškas pokalbis apie žiniasklaidos reikalus dar kartą mus įtikino, kad žurnalistų laukia įdomus ir neramus gyvenimas.
Valentinas Juraitis
www.vyzdys.com
www.mazojilietuva.lt
redaktorius
Autoriaus nuotr.
