Jau dešimtą kartą Katedros aikštėje ir sostinės
Karininkų ramovėje pažymima Vilniaus pagarsinimo diena.
Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“. Šiuo Vilniuje rašytu laišku Gediminas pagarsino Vilniaus vardą Europai.
Nuo 2007 m. Vilniaus pagarsinimo dienos minėjimus kasmet organizuoja draugija „Pilis“, nuo 2011 m. – ir Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė.
2013 m. šią datą, kaip Vilniaus pagarsinimo dieną, Seimas įrašė į Atmintinų dienų įstatymą.
Ir šių metų renginys daugelio dalyvių nuomone gerai pavyko, buvo įdomus, teatrališkas ir nenuobodus. Jis skirtas ir Gedimino įžengimo į Lietuvos sostą 700 metų jubiliejui (1316–2016).
Kaip ir kismet, grupė ,,Pilies” draugijos narių padėjo gėlių puokštę prie paminklo Gediminui. Prie šio pagerbimo prisijungė ir keletas praeivių, miestiečių, sostinės svečių. Pagerbėme kukliai netriukšmingai, bet jaukiai.
Vėliau šventė persikėlė į Vilniaus karininkų ramovę.Šių metų renginyje dalyvavo aktoriai Irena Plaušinaitytė ir Saulius Čėpla, Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ (meno vadovė Laima Purlienė).
Renginyje dalyvavo ir pasisakė Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Istorinių pranešimų pranešimų dalyje kaip ir kasmet įdomiai kalbėjo prof. dr. Valdas Rakutis, jis akcentavo lietuvių karybos ilgą ir nelengvą kelią perimant ir įsisavinant pažangias savo priešininkų-kryžiuočių taktikas ir ginkluotę. Istorikas Tomas Baranauskas, ,,Pilies” draugijos valdybos narys, savo pranešime trumpai ir išsamiai vaizdžiai iliustruotai nagrinėjo Didžiojo Kunigaikščio Gedimino valdymo kelią, prof. Romualdas Grigas savo pranešime akcentavo mūsų tautos atsparumo, išnykimo globalėjančiame pasaulyje problemas ir pavojus. Beje prof. R. Grigui šiemet – gražus jubiliejus 80 metis, jį gražiai pasveikino kolegos ir renginio dalyviai
1902 m. Žaliasis tiltas ir H. Raduškevičiaus rūmai.1960 metais pusė šio ansamblio buvo nugriauta. Aršūs komjaunuokliai sakė: tai buržuazinė liekana, netikra gotika. Bet atsirado vienas komjaunuolis, kuris paprieštaravo: ,,mes juk ne chunveibinai.
Kuo šis renginys skyrėsi nuo kitų, skirtų patriotinės, istorininėms-jubiliejinėms temos. O gi tuo ,kad renginyje šįkart buvo nemažai jaunimo. Tai Karo akademijos kariūnai, užėmę pusę salės, paraginti pagal įsakymą, gal varu atvaryti drausmingai ir kantriai klausėsi ,,senių” kalbų. Manytume, kad tai geras rengėjų sumanymas, Konfucijaus idėjų taikymas praktikoje: ,,o jūs vaikai taip darykit, kaip Jurgelis daro”…
Matome ir kalbame, kad daugumą partiotinių renginių auditoriją sudaro tik ,,trečiųjų universitetų” pensininkai – inteligentai. Surasti ryšį tarp kartų, ryšį su jaunimu – viena ir svarbių visų šiandien veikiančių visuomeninių organizacijų bėdų.
Šis renginys priminė, kad Vilniuje dar yra nemažai neišpręstų istorijos klausimų.Metai bėga, dar neįvardinta ir nepagerbta Didžiojo kunigaikščio Vytauto palaidojimo vieta, buksuojama diskusijose, problemos ir su Vilniaus Aukštutine pilimi ir avarine jos būkle.
O šiandieninis Vilnius pusluoja savo kasdieniniu ritmu. Miestą slegia beveik 400 mln. eurų skola. Savo politinę mero karjerą R. Šimašius pradėjęs griovimais, šįkart priešinosi Trečiosios termfikacinės elektrinės uždarymui, kuri yra visiškai nauja, palyginti su palikta veikti antraja termofikacine (Stalino laikų) elekrine. TE-3 kažkada buvo mūsų nacionalinis strateginis turtas,déja, uždaryta, į gatvę išvaryta 100 aukščiausios klasės specialistų(Dalį specialatų perviliojo Kauno TE), turinčių ilgametę aukščiausią, prilyginamą atomininkams, kvalifikaciją.Prancūzijos kapitalo bendrovės „Vilniaus energija“ valdomos trečiosios termofikacinės elektrinės (TE-3. Pastatyta 1982-88 m.) stabdymas miesto valdžiai kelia įtarimų, teigia Vilniaus meras. Anot R. Šimašiaus, rinkoje esant aukštoms elektros kainoms, elektrinė galėjo toliau pelningai veikti Tačiau tarptautinės korporacijos AB Dalkia (dabar VEOLIA) valdančios mūsų energetinį ūkį nuomonė yra kita.Ir jos žodis lemiamas, nes ji šio ūkio šeimininkė, savininkė..
,,Veolia” akcininkai svarsto korporacijos planus. Paryžius 2015 gruodis. (iš svetainės veolia.com)
Man asmeniškai, kaip fotografui ir žurnalistui, dėl TE- 3 yra sentimentų. Ir jos žmonių ypač gaila, nes ir aš juos nemažai fotografavau, rašiau straipsnius apie šios statybos žmones, darbuotojus.
Bendraudamas su jais stengiausi įsigilinti į jų aplinką, būseną. 1986 m. surengiau personalinę fotoparodą ,,Vilniaus TE-3 statytojai”, kuri tais laikais buvo eksponuojama ir statybos objekte po atviru dangumi. Vėliau mano darbai buvo rodomi parodų salėse, publikuojami žurnaluose, knygose tarp jų Berlyne, Bielefilde ir kitur. Šios fotografijos buvo atrenkamos ne tik dėl mano pastebėjimų, bet ir dėl savito, maštabiško sostinės industrijos lygio.
Taip pat uždaryta ir bendrovė ,,Lietuvos avialinijos”(Lithuanian Air), ji ,regis, nuostolinga ekonomiškai, bet svarbi politiniu kultūriniu požiūriu, nes mūsų kraštą jungia su kitomis Europos bendrijos šalimis. Dabar mūsų keleivius skraidina latvių vežėjai, ir jiems šis verslas ne nuostolingas.
Ar bus į Vilnių nutiesta europinė geležinkelio vėžė. Pinigų už jos tiesimą iš šalies negausime, tai reikės ieškoti savų lėšų. Šioms problemoms spręsti reikalingas visų politinių partijų sutarimas.
Taigi šiandieniniam Vilniui iškyla nemažiau problemų negu kunigaikščio Gedimino laikais.
Galime pasidžiaugti, kad jau turime dalį Pietinio apvažiamo modernios trasos. Dar nesugriovėme neogotinių gydytojo H.Raduškevičius neogotikinių rūmų(1902 m. ) su bokšteliu prie Žaliojo tilto (1960 m. pusė rūmų buvo nugriauta.)
V. Juraitis. Vilniaus TE-3 statytojai. 1986 m.
Skirstant nacionalines premijas aukštai įvertinta ilagametė skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus kūryba tarp jų ir skulptūra „Krantinės arka” liaudyje vadinama ,,Kanalizacijos vamzdis”, turinti gana simbolišką mūsų XXI a.šiandienos vartojimo kultūrai įvardyti reikšmę: vartojame vis daugiau, produktus, vertybes galime išmesti ir išmetame į kanalizacijos vamzdį.
Valentinas Juraitis
Autoriaus nuotr.
