Į tolimą, didelį ir platų kelią – tokiais žodžiais galima būtų apibūdinti šeštojo dešimtmečio kartos jaunuolius iš provincijos, iš mažų ir didesnių miestelių, kurie vedini romantikos, siekė save įprasminti kūrybinio darbo erdvėse. Tapti svarbesniais, išsiskirti iš minios.
Toks buvo ir Algis Palionis šią darganotą spalio 25 d. palikęs mus eidamas 72- uosius metus – fotožurnalistas, redaktorius, poetas, sodininkas.
Pažinojau Algį nuo bendros veiklos ,,Sūduvos” fotoklubo veikloje Marijampolėje, ir studijuojant žurnalistiką Vilniaus universitete. Bendravome su pertraukomis iki jo paskutinių dienų.
Algio negalima buvo nepastebėti, jo buvo visur daug. Gal kartais jis ir pakendavo sau skleisdamas begalinę energiją.
Algis man prisipažino: ,,pirmasis iššūkis nugalėti save buvo nušokti žemyn galva į Šešupės vandenis nuo Marijampolės HES pastolių. Vasaros paauglių maudynės Šešupėje. Užtvankos pastolių aukštis – trys metrai. Ir tave stebi draugai – bendraamžiai. Žemyn kopečionis nelipsi, nes tai būtų pralaimėjimas draugų akyje”.
Paauglystės potyriai užgrūdino valią, mokė kantrybės.
Dar mudu prisimindavome Kapsuko (Marijampolės) moksleivių kūrybos namus, esančius Miesto sode. Algis čia baigė muzikos mokyklą, mokėsi groti pianinu, akordeonu, užstalės kompanijose dainuodavo pritardamas gitara. Šiuose Kūrybos namuose abu mokėmės fotografijos.
Algis Palionis gimė 1951 sausio 19 d. Leipalingyje. Tėvams persikėlus gyventi į Sūduvą, jis baigė Kapsuko (Marijampolės) 2 vidurinę mokyklą, kuri vėliau buvo pavadinta lakūno-kosmonauto Rimanto Stankevičiais vardu. Prisimindami mūsų mokyklą (čia buvo sustiprinti tikslieji mokslai) mudu su dėkingumu minėjome savo mokytojus. Fizikos, chemijos, matematikos žinios ypač pravertė fotografo profesijoje.
Vėliau jis studijavo Vilniaus universitete, Istorijos fakultete, įgijo, žurnalisto diplomą. Nenutraukė ryšio ,,Sūduvos” fotoklubo veikloje, kolektyvinėse regiono fotografų parodose.
Daugelį metų jis dirbo tuomet valstybinės Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) fotokorespondentu. Jo reportažuose, fotografijose atsispindėjo sovietinės Lietuvos gyvenimas, darbo pirmūnai, pramonės ir žemės ūkio pasiekimai. Algis Palionis daugiausia dėmesio skyrė šalies pramonei, nuolat kūrė fotoreportažus apie tuometines Jonavos ,,Azoto”, Mažeikių naftos perdirbimo ir kitas gamyklas. Šie fotopasakojimai iškeliaudavo ir už respublikos ribų. Tai buvo savotiška šalies pramonės vizitinė kortelė fotografijose. ,,ELTOS” rekakcija jam patikėjo teikti fotoinformaciją sąjunginei TASS,o agentūrai. Šis darbas reikalavo aukšto profesinio pasiruošimo, ir teko laikytis atitinkamų propagandinių apribojimų. Kartu su to laikmečio ,,Eltos ” fotožurnalistais T. Žebrausku, V. Gulevičiumi, G. Svitojumi, B. Aleknavičiumi A. Sabaliausku ir kitais jis daug prisidėjo kurdamas šalies įvykių ir gyvenimo bruožų fotometraštį.
Algio Palionio fotoarchyve sukaupta gausi fotomedžiaga apie žymius to meto mūsų šalies žmones, įmonių veiklą. Jam teko fotografuoti ir tarptautinio masto menininkus tarp jų baleriną M. Pliseckają ir kompozitorių, pianistą R. Ščedriną. Algio fotografijos pavyko, kad jų autorius buvo pasikviestas ir pavaišintas arbata šių menininkų namuose Maskvoje.
Atitrūkęs nuo fotožurnalisto darbo ,,Atgimimo” ir ,,Sąjūdžio” laikotarpiu Algis Palionis susidomėjo informacinėmis technologijomis, tapo žurnalo ,,Monitorius” redaktoriumi. Nuo 1992 metų ir visą tolesnį dešimtmetį Algis tiesiogiai dalyvavo šalies kompiuterizacijos plėtojimo prosesuose.
Tuo metu grupė įmonių, tarp jų ,,Baltic Amadeus, ,,Alna” ir kitos nuolat rengė parodas ,,Infobalt”, kurios sukviesdavo tūkstančius lankytojų. O žurnalas ,,Monitorius” rašė apie informatikos naujoves, pažangos kelius.Tai buvo pirmieji kompiuterijos žingsniai šalyje, jam teko dalyvauti daugybėje tarptautinių konferencijų, forumų. Neblogai mokėdamas anglų kalbą, jis buvo asmeniškai susitikęs su pasaulinio garso informatikos lyderiu Bilu Geitsu. Tačiau žurnalų rinkoje procesai pasisuko kita vaga – pasuko į elektroninę erdvę, kur informacija pasiskleidžia dar greičiau, ir leidiniai popieriuje turi prisitaikyti kitiems išūkiams, arba nustoti eiti.
Vėliau jis dirbo AB ,,Lietuvos geležinkeliai” atstovu spaudai.
Kaip sodininkas – Algis galėjo kalbėti įvairiomis temomis, pasidžiaugti savo įspiepytais medžiais, retomis vaisių veislėmis.
Kolegos, su juo bendravusieji žurnalistai prisimins Algį – kūrybingą, energingą, tiesmukišką, kiek užsispyrusį nuoširdų draugą, išbandžiusį save įvairiose veiklose: fotografijoje, poezijoje, sodininkystėje.
Sunkią, nepagydomą ligą Algis pasitiko stoiškai, nepalaužė jo charakterio. A. Palionis palaidotas Vilniuje Liepynės kapinėse.
Valentinas Juraitis
