Jau daugelį metų Kelne vykstanti mugė ,, Photokina” yra ne vien technikos, naujų idėjų fiesta. Čia mugės metu rengiamas ir festivalis ,,Photoszene Köln”, kur savo darbus įvairiose miesto erdvėse rodo įvairių šalių fotomenininkai.
Covid epidemija ir interneto išsiplėtę galimybės kažkiek susiaurina fotografų tiesioginio, gyvo , betarpiško bendravimo ne per kompiuterio ekraną galimybes, mugės rengiamos vis rečiau.. Tačiau festivalis ,,Photoszene Köln” nenuleidžia rankų. Apie festivalio organizatorių veiklą žurnalas ,,Vyzdys” rašė ne kartą.
Šiandien skaitytojams pristatome naujus projektus.
Jau trečią kartą „Internationale Photoszene Köln“ kartu su keturiomis Kelno institucijomis nuo 2023 m. gegužės 12 d. rodo keturių menininkų parodas apie rezidencijos ir bendradarbiavimo projektą „Artist Meets Archive #3“. Po maždaug dvejų metų darbo ir tyrimų etapo NS dokumentacijos centre, Rautenstrauch-Joest-Museum, Rytų Azijos meno muziejuje ir Rheinisches Bildarchiv, bus pristatomos keturios Naoya Hatakeyama, Lebohang Kganye parodos ir intervencijos. , Pablo Lerma ir Lilly Lulay darbai bus pristatomi 2023 m. Photoszene festivalyje! 2023 m. gegužės 13 d. vyks simpoziumas-dialogas, pavadintas „Archyvai susitinka su menininku“ Fotografijos archyvai yra kaupimo ir saugojimo vietos, tačiau jie taip pat veikia kaip fotografijos vaizdų medžiagos saugykla, todėl taip pat tampa vizualizavimo ar nematomumo vieta. Menininkų susitikimų archyvo menininkų pozicijos yra skirtos reflektyviam archyvinio fotografinio vaizdo matomumui labai skirtingais požiūriais: galios požiūriu, moterų požiūriu į kolonijinius kontekstus, dirbtiniu matymu per skaitmeninių vaizdų atpažinimo procesus ir turistiniam vaizdui, įtvirtintam kolektyvinė vaizdo atmintis. Kas atsitinka archyvo sąsajoje, kai jis susitinka su menine perspektyva ir kaip archyvinė medžiaga gali būti atspindėta menine nuostata? Kiekvienas dialogas su menininkais prasidės trumpa įžangine kalba, o vėliau diskutuojama su menininkais apmąstoma jų meninė veikla. Renginys vyks anglų kalba.
Apie autorius:
Lilly Lulay
Lilly Lulay
Savo projekte Lilly Lulay nagrinėja klausimą, kaip dirbtinis intelektas mato vaizdus ir kas, palyginus, nukreipia jos pačios meninį dėmesį žiūrint vaizdus. Tyrimų objektas – Kelne gyvenusio (stereo)fotografo Karlo-Heinzo Hatlé, kuris 1961–1999 m. keliavo po daugelį pasaulio šalių nuo Europos iki Lotynų Amerikos ir Azijos, ir savo fotoaparatu pavaizdavo pirmuosius ženklus – fotodarbai.Tai globalizuoto prekių pasaulio archyvas. Kartu su Holweide mokyklos mokiniais Lulay apmąsto dabartinę mūsų įvaizdžio kultūrą, kurią formuoja algoritmai ir vaizdo atpažinimo programos.
Pablo Lerma
Pablo Lerma
Menininkas ir teoretikas, Pablo Lerma įvertina NS dokumentacijos centro archyvą su nacionalsocializmo epochos fotografijų rinkiniais. Atkreipia dėmesį į traumų aspektus bei nagrinėja jame apibrėžtas istorines ir dabartines galios struktūras. Šio archyvo rekonstravimas skirtas suaktyvinti memorialo fondus, o archyvinės medžiagos viešinimas, peržiūra ir saugojimas – visada aktuali tema.
Naoya Hatakeyama
Naoya Hatakeyama
Menininkas naudoja Japonijos paminklų nuotraukas iš Japonijos Meiji eros (1868–1912) kaip įkvėpimo savo paties fotografiniam šių vietų tyrinėjimui. Jį domina laikinasis aspektas, glūdintis tarp to meto turistinių vaizdų ir šiandieninio kraštovaizdžio. Žaismingas archyvinės medžiagos ir jo paties įrašų gretinimas taip pat atveria spektrą tarp fotografijos kaip dokumento ir fotografijos kaip meno kūrinio.
Lebohango Kganye
Lebohango Kganye
Lebohango Kganye kūrybos pradžia – pluoštas iliustracijų, kurias sukūrė vokiečių tapytoja ir fotografė Marie Pauline Thorbecke, kuri kartu su savo vyru Franzu Thorbecke 1911–1913 metais Vokietijos kolonijinės draugijos užsakymu ėmėsi ekspedicijos į Kamerūną. Po 110 metų Kganye šiais takeliais vėl keliauja per šalį ir vaizdo kūrinyje bei erdvinėje instaliacijoje įpina prisiminimus, įspūdžius ir istorijas iš moters perspektyvos.
Inf. parengė Valentinas Juraitis