Juliaus Miežlaiškis: Smetoninė Lietuva ir šeimos metamorfozė

MazojiLietuva.lt

Renginiai, susitikimai, asmenybės, istorija.
Facebook
LinkedIn
El.paštas
Spausdinti

Julius Miežlaiškis. Kaunas 1938 m. (sūnaus Zenono Miežlaiškio archyvas).

Julius Miežlaiškis – vienas produktyviausių tarpukario fotografas, kino filmuotojas. Fotografu  tapo tarnaudamas Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, buvo aviacijos puskarininkis, pilotas, aviacijos fotolaboratorijos vedėjas, aktyvus „Kario“ žurnalo bendradarbis, bet sovietmečiu užmirštas.

Fotografas gimė 1908 m. Netičkampio k. Marijampolės apsk. vidutinio ūkininko (19 ha žemės) šeimoje, mirė 1982 m. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse. Jis yra sovietmečiu garsaus ,,Šešupės” kolūkio pirmininko Juozo Miežlaiškio vyresnysis brolis.

Šių eilučių autorius taip pat yra  gimęs Netičkampio kaime  kaimynystėje   ūkininkų Avižienių vienkiemyje šalia Dovinės upės, gal  500 metrų  nuo Miežlaiškių sodybos, tai tiesiog  jaučia pareigą  kažką padaryti, kad  fotografo Juliaus Miežlaiškio atminimas nebūtų primirštas.

Apie  fotografo kūrybą išleidome fotoalbumą ,,Juliaus Miežlaiškio VYČIAI”, 2018 m. Lietuvos  atkūrino šimtmečio proga surengėme  autioriaus parodą, kuri  buvo Kauno Laikinoje prezidentūroje  sulaukusi 15 000 žiūrovų, Utenoje, Vilniuje, Marijampolėje ir gimtojo kaimo Netičkampio bibliotekoje.

Miežlaiškių šeimos istorija ir likimas – tai  formų  padėčių pasikeitimo pavyzdys, kurį  apsiskaitėliai  pavadintų – metamorfoze.

Kokia ta metaforfozė?  Vienas brolis sovietų garbinamas, kitas sėdi kalėjime, sesuo ištremta į Sibirą.

Į ,,Šešupės” kolūkį, į kolūkiečių  atskaitinį susirinkimą kartais   atvažiuodavo  pats  komunistų partijos vadovas Antanas Sniečkus. Jis salėje  atsisėsdavo šalia pirmininko  Juozo Miežlaiškio:,, drauge Miežlaiški, kaip sekasi Jums ir Jūsų kolektyvui?” Kreipdavosi ,,drauge”, nors Juozas nebuvo partijos nariu. Už gamybinius pasiekimus  Juozas Miežlaiškis   apdovanotas Lenino ordinu, paskelbtas socialistinio darbo didvyriu. Rajoninio laikraščio žurnalistai išsaugodavo kolūkio pirmininko  portreto cinkografijos klišę, nes  laikraštyje jo portretą publikuodavo vėl ir vėl.

Žodžiu, sovietinė propagandinė mašina sukosi pilnu tempu….

O tuo tarpu  jo vyresnysis brolis Julius,  fotografas, kino operatorius,  smetoninės kariuomenės  lakūnas, uždarytas dvejus  su puse metų Marijampolės kalėjime sėdėjo ne už kriminalinius nusikaltimus, o už smetoninę praeitį. Jaunesnioji  sesuo  ūkininkė  Marija  su šeima jau  buvo ištremta į Sibirą, nes valdė 40 ha žemės..

Tuos epizodus dabar prisimena tik grindinio akmenys prie  Marijampolės geležinkelio stoties: buvo ilgas  gyvulinių vagonų sąstatas.  Žmonės suvežti, pakrauti,. Sovietinės kariuomenės  seržantas   priėjo  prie leitenanto ir raportavo:

  -Tovarišč komandir, kontingent z vragami naroda k otpravke gotov !( Drauge vade, kontingentas su liaudies priešais  išsiuntimui paruoštas! rus.)

 

O Juliaus Miežlaiškio smetoniška istorija yra  tokia: parodoje eksponuojamos fotografijos: LIETUVOS AVIACIJOS GIMIMAS. Autorius  yra fotografavęs lėktuvus ANBO (Antanas Nori Būti Ore) ir konstruktorių lakūną Antaną Gustaitį, aviatorių  šventes, lėktuvų avarijas, lakūnų žūtis.

PRIEŠKARIO ŽMONĖS: tai prezidentas Antanas  Smetona ir jo žmona Sofija, generolas Stasys Raštikis, ministras Juozas Urbšys,  Kauno eiliniai miestiečiai…

 

… Prieškario Kaunas.  Gal 1938-ieji  metai.  Prezidentas Antanas Smetona sako kalbą  iš balkono, o minia tvarkingai išsirikavusi  klauso tautos vado…. Tokių vaizdų  Julius Miežlaiškis yra užfiksavę daugybę .

Jaunasis fotografas net nesvajojo, kad  po keliasdešimt metų  jo darbų paroda bus eksponuojama  Laikinojoje  prezidentūroje, A. Smetonos apartamentuose.

Žinoma, karinė vadovybė, sužinojusi, apie tokius išdykavimus, nepagirdavo.

VILNIAUS GRAŽINIMO LIETUVAI 1939 m. AKIMIRKOS: Kariuomenės vadovybės nurodymu 1939 m. jis filmavo ir fotografavo Lietuvos kariuomenės žygiavimą iš Kauno į Vilnių. Matome miestiečių sutikimo akimirkas, trispalvės iškėlimą Gedimino kalne Vilniuje. Liūdnas buvo tas žygis: trumpam atgavę Vilnių, lietuviai prarado nepriklausomybę.

J.Miežlaiškis visų pirma yra  Kauno prieškario fotografas, fiksavęs laikinosios sostinės  gyvenimą.

Tarp to meto fotografų jis turėjo autoritetą  – nuolat buvo  renkamas Lietuvos fotomėgėjų draugijos iždininku.

Šalia fotografų V. Augustino, B.Buračo, Iz. Girčio, S. Kolupailos, M.Truso, P.Babicko darbų jo įnašas į  socialinės, etnografinės fotografijos, fotožurnalistikos plėtotę yra svarus. Yra išlikę per 500 šio autoriaus fotografijų.

Tarptautinės   aviacijos fotografijos parodoje Italijoje jis laimėjo sidabro medalį, tačiau šiandien svarbios ne anuomet apdovanotos fotografijos. O dauguma jo kitų fotografijų. Ypač jos vertingos dokumentiškumu, perteikiančios laikmečio dvasią.

Vertinant J. Miežlaiškio kūrybą,  pirmiausia krenta į akis svarbios prieškario lietuviškos ikonos, užfiksuotos viešajame gyvenime. Tai ,,Gedimino stulpai” , ,,Algirdaičių dvigubi kryžiai”,,,Vyčiai” ant  lėktuvų sparnų, automobilių. Šių simbolių rodymas fotografijose, publikavimas spaudoje  prisidėjo prie jų ikonizavimo viešajame   gyvenime. Įtaigios fotografijos su tautiniais simboliais išryškino Lietuvos tapatumą.

Smetoniškos Lietuvos autoritarizmo požymiai, plakatų fasadiškumas ir paradai, mitingų vaizdai, byloja apie artėjančio II pasaulinio karo audrą.  Pažymint  Lietuvos atkūrimo  100 – metį  gerokai pamiršta J. Miežlaiškio kūryba  deramai užpildys  baltuojančias dėmes  mūsų  kultūros istorijoje.

xxx

Istorinėje   Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune ( Vilniaus g. 33) 2018 vasario 08 d. buvo  atidaryta Juliaus Miežlaiškio(1908-1982)   fotoparoda VYČIAI.

Šalia fotografijų, parodos metu buvo rodomos ištraukos iš autoriaus dokumentinių kino kronikų

Valentinas Juraitis

parodos kuratorius

 

Julius Miežlaiškis. Marijampolė. Bendras turgaus vaizdas (dab. J. Basanavičiaus aikštė) iš lėktuvo. Apie 1935 m. 

Julius Miežlaiškis. Antrosios skautų tautinės stovyklos atidarymo iškilmės Aukštojoje Panemunėje. Skautų paradą stebi (iš kairės): kariuomenės vadas Stasys Raštikis, skautų šefo pavaduotojas Jurgis Alekna, Lietuvos skautų šefas, Prezidentas Antanas Smetona, Sofija Smetonienė, švietimo ministras Juozas Tonkūnas. Kaunas. 1938 07 10. (LCVA)

Julius Miežlaiškis. Lakūno žūtis. Apie 1937 m. (LAM) 

Julius Miežlaiškis. Aleksotas. 1937 m. (LAM) 

Julius Miežlaiškis. Vilniaus sugrąžinimas. Katedros aikštė. Vilnius. 1939 m. (LCVA)

Julius Miežlaiškis. Marijampolė. Fotografavimo, filmavimo scena čia lankantis prezidentui A. Smetonai. 1928 m. gegužės 28 d. (VJ)

Julius Miežlaiškis. Paradai gatvėse. Kaunas. 1938 m. (VJ)

Julius Miežlaiškis. Čiuožykloje. Kaunas. 1938 m. „Karys“, 1938 01 13. Nr. 2 (nuotrauka, laimėjusi tarptautinį apdovanojimą). (LCVA)

1939 m. J. Miežlaiškis lankėsi Italijoje, dalyvavo Romoje, aeronautikos tarptautinėje parodoje. Čia pristatė šešias fotografijas aviacijos tema, iš kurių viena laimėjo sidabro medalį.

Julius Miežlaiškis. Skrydyje. Apie 1935 m. (LCVA)

Julius Miežlaiškis. Vilniaus sugrąžinimas.Gedimino prospekto pradžioje. Vilnius. 1939 m. (V. Juraičio archyvas)

  Lietuvos atkūrimo  šimtmečio  proga 2018 m. Istorinėje prezidentūroje Kaune surengtoje parodoje buvo eksponuojamos  geriausios autoriaus fotografijos. Du mėnesius  veikusią parodą aplankė per 30 tūkst. žiūrovų.(Parodos kuratorius V. Juraitis)

 

Julius Miežlaiškis. Lakūnų portretai dokumentams (Lietuvos aviacijos muziejus). 1937

Julius Miežlaiškis. Lėktuvai skrydyje. Apie 1935 m. (V. Juraičio archyvas)

Tarptautinėje aviacijos fotografijos parodoje Romoje J. Miežlaiškis laimėjo sidabro medalį.

Julius Miežlaiškis. Aleksoto oro uoste.(nuotr. dešinėje:  aviatorius- konstruktorius Antanas Gustaitis) Kaunas. Apie 1939 m.(LCVA)

Julius Miežlaiškis. Aviatoriai vaišinasi.Kaunas. Apie 1935 m.(Vytauto Didžiojo muziejus)

Julius Miežlaiškis. Viena iš daugelio fotografo publikacijų tarpukario spaudoje ( V. Juraičio archyvas)

Fotoalbumas- monografija apie J. Miežlaiškio kūrybą. ,,Žemės trauka”, Vilnius 2016. 96psl.

LAM direktoriaus pavaduotojas G. Pangonis, fotografai V. Juraitis (parodos kuratorius), R. Požerskis  Juliaus Miežlaiškio personalinės parodos Laikinojoje prezidentūroje Kaune metu.2018 m.

Panašūs straipsniai

Aleksandras Ostašenkovas: Neįvardytas laikas

  2024 m. vasario 1 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) atidaroma fotomenininko Aleksandro Ostašenkovo paroda „Neįvardyto laiko