Ingrid Pollard. Kraštovaizdis ir tapatybė
Šia premija verta pasidomėti ne tik todėl , kad jos finansinė išraiška gana didelė 2 mln. Švedijos kronų ( 172 428 eurų pagal kursą). Už ką ir kam ši premija skiriama – tai atspindi šiandienines meno tendencijas. Skiria autoritetinga žiuri – žymiausių pasaulio muziejų ir parodų centrų deleguoti atstovai.
Sakysite, ką ten? Juk prizus ir premijas galimai skirsto ,,mafija”, ir tai susitarimo reikalas, kam ką duoti… Sutinku, yra teisybės. Kita vertus, kad taptum vertas aukščiausių meno apdovanojimų, reikia pakilti į atitinkmą orbitą, savo darbais pelnyti pripažinimą,surengti parodas prežtiškiausiose vietose, patekti į meno elitą. Mūsų šalies fotografai į pasaulinį elitą dar nepatenka.
Šis apdovanojimas laikomas vienu prestižiškiausių apdovanojimų, įteikiamų už fotografijos kūrybą. Ankstesni laimėtojai yra žymiausi pasaulio fotografai- klasikai Avedon, Irving Pen, ir vėlesni Nan Goldin, Miyako Ishiuchi, Graciela Iturbide ir kt.
Per keturis savo praktikos dešimtmečius Ingrid Pollard naudoja fotografiją, kad kvestionuotų giliai įsišaknijusius socialinius ir kultūrinius rasės, tapatybės, bendruomenės ir lyties konstruktus,- rašoma pranešime žiniasklaidai. Jos kūryba atskleidžia subtilias ir ryškiai akivaizdžias neteisybes per jos įsitraukimą į britų kraštovaizdį, ikonografiją ir tapatybę, taip pat meta iššūkį fotografijos terpei ir jos istorijai. Formaliai jos kūryba sujungia portretus, rastą archyvinę medžiagą, objektus ir tekstą, kad sukurtų sudėtingas instaliacijas. Ji gimė Gajanoje ir užaugo Didžiojoje Britanijoje. Ji nuolatos tyrinėjo kolonijinę istoriją ir tai, kaip ji ir toliau daro įtaką visuomenei, tiek savo meninėje praktikoje, tiek kaip fotografijos pedagogė. Ingrid Pollard daro didelį poveikį jaunesnės kartos menininkams ir mąstytojams.
Apie Ingridą Pollard
Ji yra pirmaujanti britų šiuolaikinė fotografė ir menininkė. Ji gimė 1953 m. Džordžtaune, Gajanoje ir užaugo Londone. Šiuo metu ji gyvena ir dirba Nortumberlande, Šiaurės rytų Anglijoje. Pollard darbe tiriami ir tiriami rasės ir kolonializmo aspektai, dažnai remiantis jos pačios patirtimi ir tyrimais. Jai ypač rūpi, kaip šios problemos pasireiškia tiek miesto erdvėse, tiek peizažuose. Svarbiausias jos darbas yra esminis domėjimasis fotografija, jos techniniais aspektais, medžiagiškumu ir galimybėmis, taip pat istoriniu jos panaudojimu valdant ir valdant.
Ingrid Pollard. Emilės Holbos nuotr.
Kraštovaizdis ir tapatybė
Ingrid Pollard domėjimasis kraštovaizdžiu vyrauja visoje jos kūryboje. Tai simbolinis tyrinėjimas, kaip istoriniai įvykiai daugiau ar mažiau subtiliai pasireiškia kraštovaizdyje. Vienas iš ankstyviausių ir žymiausių jos darbų yra 1987 m. išleista „Pastoral Interlude“ serija, kurioje nagrinėjamos „angliškumo“ sąvokos, susijusios su juodu kūnu. Rankomis nuspalvinti vaizdai vaizduoja juodaodžius Anglijos kaime. Romantiškos ir idiliškos scenos derinamos su poetiniais tekstais, išryškinančiais nepastebėtas Britanijos imperijos perspektyvas, kolonializmą, klasių problemas ir įtampą, kurią gali kelti priklausymo ir nuosavybės klausimai. Nuotraukos darytos menininkės kelionių ir ekskursijų metu, o portretai – jos draugų. 1989 m. pajūrio serijoje matome pačią menininkę su tekstu, kuriame nagrinėjama turizmo ir pasakojimo kalba.
Pollard susidomėjimas kraštovaizdžiu ir geologija įgauna labai konkrečią formą jos 2001 m. serijoje Landscape Trauma. Abstrakčiuose vaizduose vaizduojamos uolienos. Žiūrint iš tolo, jie atrodo kaip kalnų masyvų, svetimų planetų ar kūnų vidaus topografijos. Ingrid Pollard darbus apibūdino kaip pagrindinius gamtoje vykstančius procesus, kai mineralai sujungiami vykstančiuose cheminiuose mechanizmuose, kurie nėra matomi plika akimi. Kūrinys taip pat susijęs su menininko susidomėjimu ankstyvąja fotografija – kur kalis, magnis, sidabras, platina ir auksas yra pagrindiniai terpės istorijos elementai, ir visa tai yra iš žemės kūno. Vaizdai yra didelio mastelio – iki trijų x dviejų metrų – ir pabrėžia prigimtinę gamtos galią bei sudėtį, susiformavusią per milijonus metų, ir palyginti trumpą žmonių egzistavimą planetoje.
Man keletą kartų kaip ant popieriaus spaudinamo , o dabar internetinio žurnalo redaktoriui www.vyzdys.com teko dalybati premijos įteikimo ceremonijoje Geteborge.
Šventė buvo žemesnio rango, negu Nobelio, dalyvavo ne karalius o šalies princas.Miela, kad buvau ne vienas renginyje, ceremonijai koncertavo smuikininkai, pakviesti iš Vilniaus, pagalvojau, kaip miela mūsų menininkai pripažįstami anapus Baltijos.
…. Bet palyginti su didžiaisiais Europos miestais Londonu, Berlynu, Paryžiumi, Skandinavijios Stokholmas ir tuo labiau Geteborgas – su pustuštėmis gatvėmis yra Europos pakraštys, todėl , matyt, švedams norisi daryti įtaką pasauliui didelėmis ir brangiomis premijomis…
Valentinas Juraitis
Ingrid Pollard. Kraštovaizdis ir tapatybė
