Apie Uralo fotografus kaip ir apskritai apie šiandienos rusų fotografus mūsų visuomenė mažai žino, nutrūko ilgamečiai gana glaudūs ryšiai, bendradarbiavimas… Gal daugiau žinome apie Čeliabinsko fotoklubo veiklą, o uraliečiai daugiau gali papasakoti apie Rygos fotoklubą ir visų pirma apie Gunaro Bindės kūrybą, kuris ten ne kartą yra lankęsis.O kaip dabar Urale? Apibendrintai galima pasakyti – duonos kainos, prekių pasirinkimas panašūs kaip ir pas mus, o gyvenimas bėga ta pačia linkme kaip ir visoje Rytų Europoje: rinkos ekonomika ir visi iš to išplaukiantys veiksniai. Pinigai, verslas, konkurencija, tik dar išlikę daugiau nuoširdumo.
Igoris Lagunovas, baigęs žurnalistikos mokslus Maskvoje, jau penkeri metai darbuojasi Magnitogorske. Ieškojo laimės Peterburge, tačiau Uralas –jo gimtinė.Gimė Šiaurė Urale..Vaikystėje kaip ir nevienas iš jo kartos patyrė didžiosios industrijos teršiamąjį poveikį , kuris atsiliepė ir jo sveikatai. Tačiau Uralas ir Rusijos Sibiro platybės jo stichija. Fotografuoja Uralo industriją, Sibirą, kaip jis sako – gyvenimą visuose pasireiškimuose.Tai ir serijos, temos apie žmones, tradicinės fotografų temos: beprotnamiai, gimdymo namai, laidotuvės ir Sibiro tautų gyvenimas.O savo darbus publikuoja ,,Ogoniok“, rusų laidos ,,Newsweek“, o daugiausia vietiniame žurnale ,,Partner“.Jo darbai dažnai pasirodo regione leidžiamose knygose, leidiniuose.
Igoris kviečiamas į tarptautinius fotografijos projektus.Viename iš tokių ,,Altajaus vidurio kalnai. Metų laikai“, kurį surengė Novosibirsko etnografijos ir archeologijos institutas( kuratorė istorijos mokslų daktarė Irina Oktiabrskaja) neseniai dalyvavo ir sukūrė ispūdingą seriją apie to krašto gyvenimą. Rusijos spaudos fotografų konkurse šiais metais yra laimėjęs pirmąjį prizą, turi daugybę fotoadovanojimų, ,,gran prix,ų“, kurie kartais praverčia savęs pardavimui, prisistatymui ir marketingui nelengvame rinkos laisvai samdomo fotografo darbe.
Įgimtos inteligencijos Igoris fotografijoje labiausiai vertina nevienareiškmiškumą,daugiaplaniškumą. Jo mėgstamiausi autoriai nedaug ką už jį vyresnis petergurgietis Sergejus Maksimišinas, kiti – Igoris Nikišinas, Sergejus Karpušinas tarptautinėje žurnalistikoje žinomi vardai. Tai daugiausia XXI amžiaus ,,bresonininkai“, ,,magnun“ stiliumi dirbantys autoriai, kurių matymą ir stilių formuoja tarptautiniai leidiniai ir atitinkamai dideli honorarai. Orientacija į gerą, neprovincialią fotografiją.
Kalbėdamas apie techniką Igoris pripažįsta tik aukščiausios klasės liuksinius objektyvus, o aparato dėžutė gali jam būti ir paprastesnė. Svarbu aukštos prabos objektyvas- fotografo akies tąsa, sako jis.Stebėdamas kaip Igoris dirba, matai patyrusį meistrą su dvidešimties metų kasdieninio fotografavimo stažu, jis nesiblaško, nepastebimai taikliai šaudo reikalingus vaizdus. Igoris savo sūnui dažnai sako, kad palaikyti ir tobulinti reportažinio fotografavimo įgūdžius padeda vestuvės.Vestuves jis fotografuoja estetiškai, stilingai, man regis, žymiai geriau už vidutinę ir gerą lietuvišką vestuvinę fotografiją, ir jaunavedžiams tai patinka.Tačiau vestuvės jam tik priedirbis, mankšta, kad neprarastų fotografo įgūdžių.Už vieną vestuvių fotosesiją jis ima 6-8 šimtus litų, mažiau pripažinti Uralo fotografai tą patį darbą daro dvigubai pigiau, tačiau klientų jam netrūksta.
Sūnus Jevgenijus ieško kito kelio, studijuoja dizainą ir reklamą Čeliabinske. Dar tik antrakursis ir fotografija besidomys vos pora metų, tačiau žymiai atidžiau už tėvą seka fotoliteratūrą, technikos naujienas, kad gali jį pakonsultuoti ir pasiginčyti… Abu fotografai faktiškai naudoja tik skaitmeninę techniką.
Jevgenijus fotografuoja savo bedraamžius, jaunimo klubų gyvenimą internetinei svetainei www.geometria.ru ir žurnalui ,,Banzai“.Įdomu pažymėti, kad jaunuolis ieško savojo braižo, bando išgauti dinamiškumą ivairiais sujudėjimais, naudoja triukus: ilgu išlaikymu staiga pakeisdamas zuminio objektyvo židinio nuotolį.Apie lietuviškąją fotografiją abu autoriai žino tik bendrais bruožais, gali pasakyti tik vieną kitą vardą, nors internetiniame pasaulyje – ne naujokai. Šių eilučių autoriui padovanojo iš interneto išrinktą žymesnių naujų rusų autorių ir savo kolegų darbų, serijų rinktinę.Tokius web rinkinius jie aptarinėja draugų rate, Čeliabinsko fotoklubų, kurių dabar yra keletas, susirinkimuose.Juokauja, reikia iš kitų fotografų pasisemti patirties, pasimaitinti.
Valentinas Juraitis
Pietų Uralas
Jevgenijus Lagunovas. Altajus. 2005
Jevgenijus Lagunovas. Altajus. 2005
Igoris Lagunovas. 2005
Jevgenijus Lagunovas.Diskoteka. 2009