Skandinavų žvilgsnis: Rytų kraštai

MazojiLietuva.lt

Renginiai, susitikimai, asmenybės, istorija.
Facebook
LinkedIn
El.paštas
Spausdinti

Jeigu imsime europiečius fotografus, turbūt aktyviausi keliautojai, tolimų kraštų vaizduotojai yra olandai. Gal būt  tai ateina iš kolonojinių, jūrų keliautojų, prekiautojų, spekuliantų prieskioniais šimtamečių tradicijų… Nemažai yra sukuta projektų, išleistas fotoalbumų apie Kiniją, Pietų Ameriką, Indiją. Nenorėčiau čia vardinti autorių pavardžių, jų yra daug. O įdomu tai, kad dauguma tokių fotografų mano, kad esą būtinas profesinės karjeros žingsnis- sukurti fotoseriją apie tolimą šalį.

Tokius užmojus neretai pradžiugina surengta fotoparoda galerijoje, išleistas autorinis fotoalbumas. Paskleidžiamas draugų, bendramokslių, dėstytojų ir siaurame skaitytojų rate. Tik deja, toks darbas nepaglostomas šlovės ir pripažinimo spinduliais kaip A. C. Bresono fotopasakpojimai ir knygos apie  jo dokumentuotus kraštus ir šalis.

Švedų fotografės Saros Cooper (1974) ir Ninos Gorfer (1979) projektas pasakoja apie tolimą šalį Kirgiziją. Nors jos gimė ir augo, brendo  Geteborge, studijavo architektūrą ir dizainą. Abi fotografės  nori pakalbėti tema: Islamo lauke  pasodinti nauji  medžiai.

Surengė fotoparodą , kuri buvo eksponuota Hasselblado centre Švedijoje.

Man šios fotografijos išsiskyrė iš daugybės kitų  tuo, kad kalbama apie svečią šalį kitaip, ne tradicišku, pasipūtusio vartotojiška ideologija persivalgiusio europiečio, miesčionies žvilgsniu. Čia nematyti avių kaimenių, viršukalnių papėdėse, jurtų, daugybės mažamečių vaikų pasnešiotais drabužėliais ir šiukšlių krūvų….

Cooper ir Gorfer nori pakalbėti apie pakilius dalykus., nori pakilti nuo kasdienybės ir  pajusti dvasinio apsivalymo akimirką, religijos įtaką asmenybės ugdymui.

Pasirenka ir kitą fotografavimo būdą, kur  ne ekspromtu intuityviai spragsima į kairę ir dešinę, ir galop žiūrima, kas pavyko. Šįkart paveikslai – vizija., sukonstruoti, laikantis griežto scenarijaus ir eskizų, sukurtų ant dizainerio darbastalio. Iš pirmo žvilgsnio  pamatai tarsi  tapybos kūrinį, atrodo netikroviška, šventiška, bet ilgiau įsižūrėjus, pajunti pakilią, egzotišką ir viršukalnių debesų Vidurinės Azijos, Kirgizijos dvasią.

Valentinas Juraitis

Saros Cooper (1974) ir Ninos Gorfer (1979) fotografijos

Panašūs straipsniai

Aleksandras Ostašenkovas: Neįvardytas laikas

  2024 m. vasario 1 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) atidaroma fotomenininko Aleksandro Ostašenkovo paroda „Neįvardyto laiko