Kelionė į praeities Marijampolę su mintimis į šiandieną
...po gražaus Benjamino Mašalaičio knygos ,,Kelionė į praeities Marijampolę" pristatymo P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje, daugelis skaitytojų klausė, kur tą knygą galima būtų įsigyti?
Taip kartais atsitinka, reklamuojiesi, skelbi, o nusipirkti dar nėra kur, nes biurakratiniai sąskaitų ir sutarčių surašymai užsitęsia...
Nuo vakar dienos knygą jau galima nusipirkti ,,Pegaso" knygyne , Bažnyčios g. 13 Marijampolėje.
Džiugu, kad ši knyga galutinę formą įgavo mūsų leidyklos ,,Žemės trauka" virtuvėje, Benjaminas ją patikėjo mums. Apie Marijampolę tolydžio išleidžiama vis daugiau knygų, fotoalbumo. Didelį pasisekimą turėjo ir turi mūsų leidyklos išleistas fotoalbumas ,,Senoji Marijampolė fotografijose" kur sugulė daugiausia mūsų kraštotyrininko ,,Sūduvos " fotoklubo nario, chirurgo Petro Zaronskio, inžinieriaus Antano Senkaičio, muzikos mokytojo Viktoro Gulmano, kolekcininko Stanislovo Sajausko ir mano surinktos tarpukario Marijampolės fotografijos, buvo papasakota miesto vystymosi ir savivaldos istorijos raida, pristatytos ryškiausios krašto asmenybės.. Išėjo trys vis papildyti fotoalbumo ,,Senoji Marijampolė fotografijose" leidimai.
Naujoji Benjamino Mašalaičio knyga ,,,Kelionė į praeities Marijampolę" - ypatinga. Autorius, per ilgus metus sukaupęs miesto ir regiono iki sovietinio laikotarpio fotografijų kolekciją, savo knygoje sutelkia dėmesį į pastatų ir gatvių istoriją.
Kiekvienas pastatas kaip ir žmogus turi savo biografiją.
Ir Benjaminas ją dėsto įtaigiai, informatyviai, įdomiai. Ypač įdomios mažai žinomos, vokiečių okupacijos metų Marijampolės fotografijos, kurių išliko labai mažai.
Autorius rašo apie pastatą, kuriame gimė ,,Varpo" leidimo idėja, apie Marijonų vienuolyną, apie Sinagogą, apie stadionus ir sporto aikšteles. Ir visa tai iliustruoja archyvinėmis fotografijomis. Dauguma tų istorijų pozityvios, informatyvios.
Knygos pristatymo metu autorius tvirtai ir gal kiek kategoriškai pareikė, kad besidomys tik ikikarine Marijampole. Gal būt tai leidžia jam giliau domėtis ir nesiblaškyti.
Tačiau, jei paliestume ir ilgesnio laikotarpio pastatų istoriją, tai tie pasakojimai būtų pilnesni, dramatiškesni. Štai kad ir ,,Valsčiaus" pastatas, tarpukariu buvo savivaldos ir demokratijos sklaidos židinys, o pokariu - ,,stribų" būstinė ir kalėjimas, vėliau I pradinė mokykla, kurioje ir man teko mokytis.
Vyskupijos pastatas, (projektuotas G. Landsbergio Žemkalnio) vokiečių okupacijos metais - buvo gestapas, sovietmečio pokariniu laikotarpiu enekavedistų būstinė ir kalėjimas, vėliau moksleivių kūrybos muzikos namai, ,,Sūduvos" fotoklubo susirinkimų vieta, dabar kunigų emeritų pensionatas. Tai byloja apie dramatišką istoriją, kurios nevalia pamiršti.
Kalbant apie sovietmetį , ,,Sąjūdžio" , Atgimimo ir dabartinius laikus, tai - pastatų istorija ne tokia linksma ir pozityvi. Sovietmečiu J. Basanavičiaus aikštė išgriauta,(Kaimyninės Lenkijos miestai ir miesteliai tokias aikštes išsaugojo) vien tam, kad ten iškiltų viešbutis ir ,,Gulbės" univermagas, vieta paminklui V. Leninui.
Gėdingai nugriautas nuo senų laikų atpažįstamas miesto simbolis - S. Bartlingio vaistinė. Atgimimo laikotarpiu Vilkaviškio vyskupijos vadovybė išpardavė dalį Marijonų vienuolyno, leido nugriauti Stalių dirbtuvę , į miesto centrą buvo įsileista ,,Maximą".
Dabar pro bažnyčios vartus praeina girtuokliai, apsipirkę ,,Maximoje", su ,,bambaliais", kompromituoja bažnyčią.. Ir tie žmonės, kurių leidimu vyko griovimai, išpardavimai, ir jų nekritikuoja jauni žiniasklaidos žurnalistai, nepriklausomi socialiniai tinklai.
Vien dėl komercinių sumetimų prieš Rygiškių Jono gimnaziją nugriautas istorinis Realinės gimnazijos pastatas, kuriame veikė pirmasis Marijampolės dramos teatras.
Griovimo šmėkla ir toliau vaikšto po Marijampolę. Atrodo, kad kažkuriuose kabinetuose sėdi pasamdyta ,,chebrytė" ir tik ieško, kur surasti komerciškai pelningą sklypą mieste, į išlaisvinti, išgriauti ir pelningai parduoti. Ir kaip ta ,,chebrytė" atrodo, ar su melsvais ,,ultrapatriotų" kostiumais, ar su tamsiomis kunigų sutanomis? Aštrus kirvis kabo ir virš P. Armino (buvusios IV vidurinės mokyklos) pastato. Pastatas architektūriškai įdomus, vertingas, puosėlėjantis augančios Marijampolės įvaizdį. Tik jį paversti kultūros, liaudies kūrybos, verslo centru, nepumpuojančiu pinigų iš biudžeto, neauginančiu valdiškų etatų ir biurokratų, - nelengvas ir nesavanaudiškas uždavinys. Visada, lengviausia - nugriauti...
Taigi, kalbant apie Marijampolės pastatų istoriją ir likimą šį Benjamino Mašalaičio knyga gali turėti ir publicistinių, švietėjiškų, miesto paveldo išsaugojimo ir išmintingo vystymo buožų ir vertės.
Žiūrint, kokias išvadas ją perskaitęs sau pasidarysi?
Fotografijos kultūros istorijos prasme ši knyga vertinga tuo, kad dar kartą parodo krašto fotografų L. Anšero, Piotrovičiaus, A. Kuhlevindo, M. Buhalterio, L. Tono, A. Pimšteino, S. Rūškio, J. Fridbergo, J. Miežlaiškio ir kitų kūrybą.
Dėl šios knygos pasirodymo esame dėkingi ir verslininkui, kraštotyros puoselėtojui, mecenatui Norimantui Stankevičiui, kuris inicijavo finansinę paramą knygos išleidimui pažymint Marijampolės Rotary klubo 25 metų veiklos jubiliejų.
...Norėjau parašyti trumpai, o išėjo ir visa knygos recenzija, anotacija.
Valentinas Juraitis
