Skaityti žurnalus PDF formatu


Deimena Labanauskaitė: Kelionė į Karaliaučių dviračiais: 7 dienos, 358 km ir pirmasis pasimatymas su savo vardo upe

Žurnalas 2016 PDF formatu

Žurnalas 2018 PDF formatu

Žurnalas 2018 PDF formatu

Mažoji Lietuva

SU MAŽOSIOS LIETUVOS VĖLIAVA
Koronvirusas sustabdė mūsų sueigas, kolektyvines veikas, bet nenutraukė atskirų iniciatyvų. Kviečiu jūsų dėmesio kelioms tokioms. 2023 m. sausio 15 ir lapkričio 30 dienomis. MLRT Klaipėdos krašto skyrius rūpinasi, kad Klaipėdoje būtų atidengta horeljefinė atminimo lenta Tilžės Akto signatarui, Klaipėdos gubernatoriui Viktorui Gailiui (lentos projektas parengtas, savivaldybės sprendimas yra). Dalį lėšų lentai skyrius jau turi; užbaigimui trūksta 2 tūkst. eurų – ieškoma rėmėjo, aukotojų. MLRT sąskaita SEB banke,skirta Klaipėdos krašto skyriui, yra LT53 7044 0600 0697 7518 (pervedant nurodyti: Viktoro Gailiaus atminimo lentai). Skyrius kelia ir paminklo Klaipėdos krašto sukilimo vadams E.Simonaičiui, J.Budriui ir M.Jankui klausimą.(Skaityti daugiau)
Dailininkas Stasys Makaraitis: Mažosios Lietuvos asmenybės medalių aversuose
„Nuo seno domėjausi Mažąją Lietuvą. Traukė žingeidumą mažlietuvių lietuviška veikla, jų indelis į mūsų tautos kultūrą, literatūrą, raštiją. Esu sukūręs žinomo Mažosios Lietuvos tyrėjo ir patrioto Viliaus Peteraičio, iškilaus mažlietuvio, rašytojo, mąstytojo ir filosofo Vilhelmo Storostos – Vydūno medalius. Tačiau labiausiai mane domino Kristijonas Donelaitis,“ - sakė dailininkas Stasys Makaraitis.(Skaityti ir žiūtėti toliau)
Istorijos trupiniai. Dar viena nematyta fotografija su Vydūnu
Saulius Sodonis 2021-03-22 https://www.silaineskrastas.lt/kultura/silaines-sodas/nematyta-vyduno-nuotrauka-seimos-archyve/ Taip jau aplinkybės susidėjo, kad visai nesenai pasiekė babunytės (taip giminėje buvo vadindama mūsų močiutė) Jadvygos Petrauskaitės – Nainienės dokumentų archyvas. Žinojau, kad jame turėtų būti įdomybių. Ir neapsirikau: šalia kitų šeimos relikvijų pasirodė ir iki šiol nematyta nuotrauka, kurioje greta kitų žmonių ir Mažosios Lietuvos filosofas – Vydūnas. Užrašas antroje pusėje sakė, kad fotografuota apie 1935 metus.
Svarus Gertrūdos Bensės įnašas į Prūsijos lituanistikos ir baltistikos tyrimus
Prūsijos Lietuvoje, Pilkalnyje (dab. Kaliningraio sritis, Dobrovolskas), gimusią dr. Gertrudą Bense’ę su Lietuva nuo vaikystės siejo ypatingas ryšys. Jį lėmė Antrojo pasaulinio karo paženklintos aplinkybės – jos ir artimųjų pasitraukimas iš Prūsijos Lietuvos į Jurbarko kraštą, kur ji keletą metų gyveno ir išmoko lietuvių kalbą. 1951 m. ji išvyko į Rytų Vokietiją, mokėsi Halberstadto gimnazijoje. Vėliau studijavo Halės–Vitenbergo Martyno Liuterio universitete, kur baigė germanistikos, bendrosios ir lyginamosios kalbotyros studijas bei įgijo lietuvių kalbos specialybę. 1961 m. apgynė daktaro disertaciją apie baltų kalbų būtojo laiko padalyvio kilmę. Per ilgus pedagoginės veiklos metus dr. Gertruda Bense’ė skaitė lyginamosios, bendrosios ir taikomosios kalbotyros dalykus, dėstė baltistikos kursą, mokė praktinės lietuvių kalbos.
Vytauto A. Gocento tapybos paroda ,,Klaipėdos kraštas: etiudai, peizažai”
Nuo kovo 4 d. iki balandžio 2 d. Lietuvos medicinos bibliotekoje veikia Vytauto A. Gocento tapybos paroda ,,Klaipėdos kraštas: etiudai, peizažai”. Tad jeigu esate sveiki laikydamiesi saugumo reikalavimų jau galite apžiūrėti parodą bibliotekos galerijoje. Vytautas A. Gocentas savo kūrybą skiria Klaipėdos kraštui. Jis sako, jeigu yra tėviškės rašytojas (vok. k. – Heimatdichter), yra ir tėviškės tapytojas. Iš tėvų paveldėjęs meilę ir pagarbą krašto žmonėms svajonėmis ir mintimis liko ištikimas gimtajam kraštui. Prisipažįsta, kad begalinį tėviškės ilgesį užpildo dailės studijos, kita kūryba ir dosniai atlygina atradimais, eilėmis, rašiniais bei piešiniais, kurie apsigyvena straipsniuose, knygose, pranešimuose ar parodose. Kvieèiame aplankyti virtualià knygiaus, bibliotekininko, lietuvininkø poeto, kraðtotyrininko, Maþosios Lietuvos kultûros ir raðtijos paveldo puoselëtojo Vytauto Alberto Gocento (Vilnius) tapybos, grafikos ir pieðiniø parodà „Vydûnas ir Klaipëdos kraðtas“ ÐALTINIS: http://www.pagegiusvb.lt/naujienos/kvieciame-aplankyti-virtualia-krastotyrininko-Mazosios-Lietuvos-kulturos-ir-raštijos-paveldo-puoselėtojo Vytauto-Alberto-Gocento-Vilnius-tapybos-gra/
Dailininkas Romanas Borisovas: Lietuvininkų ženklai Karaliaučiaus krašte
Vilniuje, Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje, veikia klaipėdiškio dailininko Romano Borisovo naujausių architektūrinių akvarelių paroda. Žinomo menininko darbštumas ir kūrybiškumas stebina – atrodo visai neseniai vyko jo kelios parodos Vilniuje, vėliau – Berlyne ir Sankt Peterburge, Malborke (Lenkija) ir Lemonte (JAV), Klaipėdoje ir Karaliaučiuje. O senosios, griūvančios ir neprižiūrimos architektūros meninis įamžinimas – senoji dailininko aistra. Jaunystėje jis išvaikščiojo ir dailininko žvilgsniu įvertino senąjį Vilnių, jo bažnyčias, rūmus ir užkaborius, senamiesčio kiemus, į kuriuos retas prašalaitis teužsukdavo. Dailininko akiratyje atsirado ir Karaliaučiaus kraštas, kurį dabar administruojanti Rusija, deja, dažnai barbariškai elgiasi su išlikusiu kultūriniu paveldu.(Žiūrėti ir skaityti toliau)
Napaleonas Kitkauskas: pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą. ...
Gyvename sudėtingu laikotarpiu, užklumpa COVID 19 epidemijos. Mažosios Lietuvos tematika besidominčių, dirbančių ir galinčių dirbti šios srityje nėra daug. Ir vienas svarbiausių ir daug nuveikusių šioje srityje yra gerbiamas dr. Napaleonas Kitkauskas.(Skaityti ir žiūrėti toliau)
Ar pakankamai stipriname savo savastį, remdamiesi Tilžės akto idėjomis
1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje susirinkę 53 Mažosios Lietuvos visuomenininkai įsteigė Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, kuri po dviejų savaičių, 1918 m. lapkričio 30 d., priėmė „Pareiškimą“, vėliau išgarsėjusį Tilžės akto pavadinimu. Pirmasis Akto sakinys išreiškė ne vien Mažosios Lietuvos tautinės tarybos, bet ir senųjų vietos gyventojų poziciją: „Mes, lietuviai Prūsų Lietuvoje gyvenantieji, sudarome šio krašto gyventojų dauguomenę ir, remdamiesi Vilsono Tautų apsisprendimo teise, reikalaujame Mažosios Lietuvos priglaudimo prie Didžiosios Lietuvos”.(Skaityti ior žiūrėti toliau)
Medalis lietuviškosios žurnalistikos pradininkui Johanui Ferdinandui Kelkiui
Medalis lietuviškosios žurnalistikos pradininkui Johanui Ferdinandui Kelkiui Lietuvos žurnalistų sąjungos iniciatyva Neseniai vilnietis skulptorius Robertas Guoba sukūrė originalų lietuviškosios žurnalistikos pradininko Johano Ferdinando Kelkio medalį. Čia iniciatyvą parodė Lietuvos žurnalistų sąjunga, kurios Klaipėdos skyrius įsteigė naują apdovanojimą – J. F. Kelkio medalį. Jis bus teikiamas profesionaliems žurnalistams už ryškius nuopelnus ir kūrybinius darbus. Taip pat medalis gali būti teikiamas ir kitų profesijų atstovams už išskirtinius nuopelnus žurnalistikai. Šiemet pirmaisiais J. F. Kelkio medalio laureatais tapo trys skirtingų kartų kūrėjai – kraštotyrininkas, fotografas, rašytojas Bernardas Aleknavičius, neretai stiliaus ikona vadinama Gražina Juodytė ir jau 20 metų tradicinei klaipėdiškių žurnalistų šventei ŽENIA diriguojantis Žydrūnas Naujokas. Medalius įteikė LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius ir Klaipėdos skyriaus pirmininkė Jolanta Beniūšytė.(žr. toliauV. Žeimanto straipsnis...)
Martyno Mažvydo atminimą pagerbė visuomenininkai
Net prabėgę 500 metų nenumarino Martyno Mažvydo šlovės ir jo palikimo gerbėjų. 2020 m. spalio 17 d. Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje, įvyko konferencija "Mažvydo šviesa", skirta paminėti Martyno Mažvydo Vaitkūno 500-ąsias gimimo metines. Skelbiame Sigito Šamborskio kalbą. (Skaityti toliau...)
Martyno Mažvydo 500-osios metinės Prūsijos kunigaikštystės kontekste
Šiais metais vėl jubiliejus – Martynui Mažvydui – 500 metų – lietuvių raštijos pradžia. XVI a. – humanizmo epocha Prūsijos kunigaikštystei buvo taikus, labai gausus knygų gimtosiomis kalbomis laikotarpis. Tuo tarpu Didžiajai Lietuvai, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) – kovų su agresyvėjančia Maskvos kunigaikštyste (ypač Livonijos karas) laikai, maskvėnų atplėštos jos rytinės žemės. Išeitis – sudaryti su taip pat katalikiška šalimi Lenkija nenaudingą, netgi žalingą 1569 m. uniją (Liubline). Didžiojoje Lietuvoje ėmė lenkėti didikai, dalis įtakingų bajorų – polonizacija vis labiau plėtėsi. Atvirkščiai buvo Prūsijos dalyje Mažojoje (Prūsų) Lietuvoje, o ir visoje Prūsijoje (senojoje Prūsoje nuo Vyslos iki Klaipėdos gyveno vakariniai baltai. Istoriko, enciklopedisto, Mažosios Lietuvos tyrėjo dr. Algirdo Matulevičiaus pranešimas minėjime Kaune.(skaityti toliau)...
Prisimenant pirmąjį spausdintą lietuvišką žodį. M.Mažvydui - 500
Konferencija „Mažvydo šviesa”, skirta Martyno Mažvydo Vaitkūno 500-osioms gimimo metinėms paminėti 2020 m. spalio 17 d. 12 val.Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje (Kaunas, Laisvės al. 39) vyks konferencija „Mažvydo šviesa”, skirta Martyno Mažvydo Vaitkūno 500-osioms gimimo metinėms paminėti. Dalyvaus konferencijos pranešėjai: Laima Margarita Pangonytė – režisierė, Lietuvos žurnalistė prie Šventojo Sosto, dr. Algirdas Matulevičius – Mažosios Lietuvos reikalų taryba, dr. Milda Janiūnaitė – klubas „Prūsa”, Laimonas Inis – rašytojas, žurnalistas, Gintaras Skamaročius – Kristijono Donelaičio draugija, Sigitas Šamborskis – Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė, Vytautas Šilas – Mažosios Lietuvos reikalų taryba.(Skaityti ir žiūrėti toliau)
Knygos ,,Mažoji Lietuva: lietuvininkų kovos'' sutiktuvės I. Simonaitytės bibliotekoje...
Š. m. spalio 2 d. Klaipėdos viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje įvyko knygos Mažoji Lietuva: lietuvininkų kovospristatymas. Gerai įsiskaičiusi į jos autorių straipsnius, pristatymo programą profesionaliai vedė Klaipėdos universiteto docentė aktorė Virginija Kochanskytė. Pirmasis pranešėjas – Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad pamatinis Tilžės Aktas galioja ir galios. Jis priminė, kad laikas ruoštis 100 metų Klaipėdos krašto sukilimui paminėti. Po jo žodį gavęs knygos sudarytojas Mažosios Lietuvos tyrėjas Vytautas Šilas perskaitė žemiau pateiktą knygos pristatymo tekstą. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas menotyrininkas Petras Šmitas kalbėjo apie būtinybę įamžinti Klaipėdoje paminklu Klaipėdos krašto išvadavimo žygio vadovą Joną Budrį. Gaila, kad COVID- 19 stabdymo procedūros neleido pristatymo dalyviams savo kalbose išsiplėsti ir dar salėje atsakyti į klausytojų klausimus. Sutiktuvėse knyga susilaukė pelnyto dėmesio ir buvo gerai perkama.(Skaityti ir žiūrėti daugiau)
Kalbant apie Vydūno idėjas, prisimenant prof. Vaclovą Bagdonavičių Klaipėdoje
Klaipėdos universitete, Stasio Vaitiekūno auloje (Herkaus Manto 84), tęsiame kultūros renginių ciklą - "Vydūnas - Tautai ir valstybei", kuriame dalyvvo akademinės bendruomenės nariai, tautiečiai, besidomintys legendinio Mažosios Lietuvos šviesuolio, filosofo Vilhelmo Storostos - VYDŪNO sveikos gyvensenos idėjomis bei kūryba. Tai buvo pirmasis renginys šiais mokslo metais skirtas pagerbti šviesios atminties Vydūno draugijos steigėją bei ilgametį pirmininką, filosofą vydūnistą, humanitarinių mokslų daktarą Vaclovą BAGDONAVIČIŲ.(In Memoriam V.Bagdonavičius 1941.09.02-2020.03.22) Renginyje dalyvavo KU rektorius, prof. dr. Artūras Razbadauskas, prof. dr. Aušra Martišiūtė Linartienė - Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė, Vydūno draugijos pirmininkė, KU prof. emeritė Daiva Kšanienė - muzikologė, Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto muzikinės kultūros tyrinėtoja, KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanė, prof. dr. Leta Dromantienė, KU prof. dr. Dalia Marija Stančienė, Seimo nariai – prof. dr. Algimantas Kirkutis ir Dainius Kepenis.(Skaityti ir žiūrėti daugiau)
Vydūno draugijos vasaros stovyklos renginiai Bitėnuose, Šilutėje, Pagėgiuose
Ir šių metų Vydūno draugijos vasaros stovykla, kaip ir kasmet, buvo turtinga renginiais. Buvo siekiama išsaugoti ilgametes tradicijas. Ir čia esame dėkingi ilgamečiam draugijos pirmininkui, puoselėtojui gydytojui Tomui Stanikui, jo dėka daug renginių sėkmingai įvyksta ir suburiami bendraminčiai. Džiugu, kad ir šių metų renginyje dalyvavo iš Vokietijos atvykusi Vydūno brolio anūkė Brita Storost, tuo išsaugodama ir didžiojo mąstytojo dvasinį ir kraujo ryšį su Lietuva. Tačiau buvo jaučiama skaudi netektisVydūno draugijos garbės pirmininko, humanitarinių mokslų daktaro, filosofo, knygų ir daugelio straipsnių apie Vydūną autoriaus, vydūnistikos pradininko Vaclovo Bagdonavičiaus išėjimas.(Skaityti ir žiūrėti toliau).
In Memoriam. Šviesiam filosofo Vaclovo Bagdonavičiaus(1941.09.02 - 2020.03.22) atmini...
Š. m. kovo 22-osios rytą, Vydūno gimimo dieną, staiga ir netikėtai sustojus širdžiai, mus paliko Vydūno draugijos garbės pirmininkas, nenuilstamas vydūnistikos puoselėtojas, retos erudicijos mokslininkas, nepaprastai šviesi, tauri ir kūrybinga asmenybė, filosofas dr. Vaclovas BAGDONAVIČIUS, ženkliai pasitarnavęs Vydūno kūrybinio palikimo, vydūnistikos idėjų sklaidai visoj Lietuvoje, Klaipėdos regione, nuoširdžiai palaikęs, konsultavęs ir asmeniškai dalyvavęs rengiant Klaipėdos universitete naująjį kultūros renginių ciklą „VYDŪNAS - TAUTAI IR VALSTYBEI".(Skaityti toliau)
Nacionalinėje bibliotekoje pristatytas Donelaičių giminės medis
Nacionalinėje bibliotekoje pristatytas Donelaičių giminės medis Vasario 13 d., ketvirtadienį, 16 val., M. Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje, Salėje „Meno erdvė“, įvyko leidinio „Donelaičių giminės genealoginis medis nuo 1600 iki 1945 m.“ pristatymas. Lietuvių kalba genealoginio medžio tekstą parengęs ir papildęs Mažosios Lietuvos tyrėjas dr. Algirdas Matulevičius susidūrė su nelengva užduotimi – teko aprėpti net 450 metų laikotarpį. Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas, leidėjas Valentinas Juraitis buvo nuvykęs į Prūsijos archyvą, esantį Berlyne, ten surado medžiagos apie Tolminkiemio parapiją, dvarų valdytojus, kunigus, kuri pravertė papildant, patikslinant „medžio“ informaciją. Renginyje dalyvavo ir kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis , dr. Napaleonas Kitkauskas, ,, medžio" leidėjas Valentinas Juraitis, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininkas Remigijus Bimba ir kiti.(Skaityti toliau)
Vytauto Gocento tapybos paroda ,,Rusnės, Šilutės ir Klaipėdos peizažai" Vilniuje
Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos salėje ( Vokiečių g. 20. Vilnius) nuo praėjusių metų gruodžio 31 d. veikia Vytauto A. Gocento tapybos darbų paroda „Rusnės, Šilutės ir Klaipėdos peizažai. 2012–2019 m.“ Sausio 26 d., sekmadienį po pamaldų įvyko improvizuotas parodos atidarymas ir susitikimas su autoriumi. Savaitės bėgyje galima dar apžiūrėti parodą ir dabar. Atėjus prie parapijos salės,kieme spausti "Administratorius, buhalteris" ir Gintaras arba Janina atidarys salę apžiūrai. Parapijiečio Vytauto A. Gocento tapybos darbų rinkinys „RUSNĖS, ŠILUTĖS IR KLAIPĖDOS PEIZAŽAI. 2012–2019“ sudarytas iš autoriaus aštuonių tarptautinių tapybos plenerų, vykusių 2012–2019 m. Rusnėje, taip pat Klaipėdos bei Šilutės etiudų. Autorius, dirbantis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, savo žinias, energiją atidavė ne tik bibliotekininkystei, bet ir Mažajai Lietuvai.(Skaityti ir žiūrėti toliau)...
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos veiklos 30 mečio paminėjimas Vilniuje
Prasidėjus Atgimimui, atvyviai veikiant Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui 1989 m. grupė visuomeninkų subūrė Mažosios Lietuvos reikalų tarybą, kuri siektų ir rūpintūsi šio krašto netekčių įprasminimu, kultūrinio paveldo išsaugojimu nepamirštant, kad prūsų lietuvininkai ir jų sukurti kultūros lobiai yra netasiejama visos Lietuvos dalis.Prabėgo nemažai metų, ši visuomeninė organizacijios nariais daug darbų atliko, išleido nemaža leidinių, knygų, inicijavo paminklų, atminimo lentų Mažosios Lietuvos asmenybėms atminti, įamžinti. Atliko daug kitų svarbių darbų. Šventinis MLRT 30-ies metų minėjimas vyko greta bažnyčios esančioje Parapijos salėje. Iškilmėse dalyvavo apie 40 žmonių (Tarybos narių, dainininkų, parapijos atstovų, kelių MLRT bičiulių).Pranešimą padarė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas. Renginį vedė MLRT atsakingoji sekretorė kultūrologė Birutė Kurgonienė. MLRT Klaipėdos krašto skyriaus vardu kalbėjo jo vicepirmininkas Benas Volodzka. Sveikinimo žodžius tarė K.Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius, ilgametis buvęs šios draugijos pirmininkas dr. Napaleonas Kitkauskas. Savo knygą ,,Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje" pristatė jos autorius MLRT narys nuo pat jos įkūrimo dr. Algirdas Matulevičius. Leidėjas, kraštotyrininkas Valentinas Juraitis pristatė susirinkusiems ir platino kolektyvinį darbą leidinį - plakatą ,,Donelaičių giminės genealoginis medis 1600-1945 m."Skaityti toliau...
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos veiklos kronika
Prieš 30 metų, 1989 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžioaktyvistai subūrėMažosios Lietuvos genocido ir kultūros klausimų komisiją. Jos pagrindu gruodžio 18 d. buvo patvirtinta 31 asmens prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo veikianti visuomeninė Mažosios Lietuvos reikalų Taryba (Taryba). Pirmininku buvau patvirtintas aš - Vytautas Šilas. Nuo 1992 m. Taryba buvo organizacija veikianti prie Lietuvos Respublikos Seimo. 1993m. birželio 23 d. LR Teisingumo ministerija ją įregistravo kaip juridinio asmens statusą turinčią nevyriausybinę organizacija.Skaityti toliau...
Leidiniai. Genealoginis medis parodė donelaičių giminės gerąsias savybes
- Labai apsidžiaugiau. Archyvuose apie donelaičių žmones radau tik geras žinias. Tai - ūkininkas, siuvėjas, salyklininkas, teisininkas, kunigas... Ne vienam jų buvo suteiktas kilmingo Gumbinės piliečio vardas. Neradau žinių apie nusikaltėlius, palaidūnus. Mes galime didžiuotis, kad visi donelaičiai verti pagarbos, - pažymėjo genealoginio medžio lietuvišką tekstą sukūręs Mažosios Lietuvos tyrėjas dr. Algirdas Matulevičius. Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas, leidėjas Valentinas Juraitis buvo nuvykęs į Prūsijos archyvą, esantį Berlyne, ten surado medžiagos apie Tolminkiemio parapiją, dvarų valdytojus, kunigus, kuri pravertė papildant, patikslinant informaciją. Genealoginio medžio žanras - ypatingas, būtina sukurti struktūrą, - medžio kamieną ir šakas. Šį darbą atliko dailininkė restauratorė Elena Jazbutienė, dizaineriai Mindaugas Jonikas, Irida Jatkevičienė, Mantas Zableckas.Tekstus į vokiečių kalbą išvertė dr. Justina Daunorienė. Leidiniui iliustruoti retą Karaliaučiaus universiteto XVIII a. vaizdą iš savo gausaus archyvo leido panaudoti akad. prof. Domas Kaunas. Sudarant leidinį vertingų patarimų pateikė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos nariai. Taigi šis darbas - kolektyvinis, kuris galbūt paskatins toliau tęsti, tobulinti žanrą ir aprėps vis daugiau mūsų kraštui ir kultūrai svarbių asmenybių.Skaityti toliau...
Deimena Labanauskaitė: Kelionė į Karaliaučių dviračiais: 7 dienos, 358 km ir pirmasis...
Apie Karaliaučiaus srities architektūrą, nuniokotus vokiškojo palikimo statinius, nesitvarkymą, kelionę laike atgal į sovietinius laikus ir kad jiems dar daug trūksta iki mums jau įprastų vizualinių Europos standartinių nerašysiu, nes, kas netingėjo, apie tai šią vasarą jau rašė. Labiau norėtųsi papasakoti apie nustebinusius draugiškus dviratininkus ir jų solidarumą bei apskritai dviračių Karaliaučiuj populiarėjimą. Tik gaila, kad dviračių takų būklė, tiksliau jų nebuvimas, viso to neatspindi.
Vydūno perlaidojimo Bitėnų kapinaitėse 28-ųjų metinių minėjimas
Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietėPagėgių krašto bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo puoselėtojus, gerbėjus ir skleidėjus įrašytojo, filosofo, švietėjo, kultūros veikėjo Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) sugrįžimo amžinajam poilsiui įTėvynęLietuvą28-ųjųmetinių minėjimą. Minėjimo įžanga tapo Vydūno atminimo pagerbimas žvakelėmis ir baltųgėliųžiedais Bitėnųkapinaitėse, prie šio šviesuolio kapavietės. Studijos „Gin-Dia“ sukurtos dokumentinės kronikos apie Vydūno sąsajas su Pagėgiųkraštu peržiūros metu gėrėtasi įsimintiniausiomis Vydūno pagerbimo Bitėnųkapinaitėse akimirkomis, klausytasi iškiliųVydūno dvasinio palikimo tyrinėtojųdoc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus ir prof. habil. dr. Domo Kauno įžvalgų. Kronika praturtinta Vydūno krikštaduktės Gražbylės Venclauskaitės, kurios portretas taipogi puošia parodą„Vydūnąliudiju“, savitais, jautriais ir sąmojingais prisiminimais apie savo krikštatėvį.
Į BITĖNUS, KAPINIŲ TVARKYTI, VYDŪNO PAGERBTI
Sąjūdžio atgaiva sukėlė naujas viltis išlikusiems seniesiems Klaipėdos krašto gyventojams. Minėtina, kad jau įsteigus 1989 m. gegužės 27 d. kraštiečių sambūrį Lietuvininkų bendriją „Mažoji Lietuva“, buvo nutarta pasirūpinti ir Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų kapinių tvarkymu – visokeriopai ir neatidėliojant. Susiėjimo vienoje iš rezoliucijų „Dėl kapinių“ išsakyti svarbiausieji rūpesčiai: Sudaryti galimybę evangelikų liuteronų bendruomenėms turėti atskiras kapines, ypač saugoti nuo sunaikinimo senąsias lietuvininkų kapines. Žinoma, kraštiečiai pagal išgales jau ir anksčiau savo tėviškėse rūpinosi kapų priežiūra, aptvėrimu, žolės šienavimu. Tai buvo geruoju pavyzdžiu ir kitiems – karts nuo karto su dėkingumu apie tai buvo rašoma ir Klaipėdos krašto evangelikų leidinio „Keleivis“ (leistas 1992-1996 m.) skyrelyje „Kronika“.
Ką primena Mažosios Lietuvos žemių vardai
Renginys "Protėviai byloja žemės vardais", skirtas 75-osioms Mažosios Lietuvos gyventojų sovietinio genocido metinėms paminėti.2019 m spalio 16 d, Vilniaus mokytojų namuose.Renginį surengė Žemaičių draugija, koncertavo žemaičių etnografinis ansamblis ,,Tyklė", padainavęs daugybę Mažosios Lietuvos lietuvininkų liaudies dainų. Pateikiame renginyje skaitytą, sutrumpintą Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininko Vytauto Šilo pranešimą.
Matymo kampas. Į Karaliaučių su nemokamomis elektroninėmis vizomis
...pasieniečiai ir muitininkai iš lietuvių ir rusų pusės buvo draugiški, neatlikinėjo tos abipusiai visus žeminančios krepšių tikrinimo procedūros. Galbūt iš mūsų akių pareigūnai pamatė: važiuojame ne ,,šnąpso” pirkti. Nors buvome išgąsdinti mūsų žiniasklaidos. Tikėjomės , kad ,,kratys".Tas draugiškumas ir mandagumas, pasieniečių profesionalumas iš abiejų šalių pareigūnų pusių mus maloniai nuteikė. Na ir mes pažeidimų nedarėme, per daug alkoholio nevežėme, nes ir Lietuvoje viso to yra. ... o man teko dar kartą prisiminti ir perskaityti sau pasivartyti knygeles kelionių , gidą ,,Karaliaučiaus kraštas”, ,,Nadruva. Donelaičio takais",ką aš ten rašiau, kad galėčiau savo kelionės bičiuliams daugiau kažką papasakoti.
Recenzija. MAŽOSIOS LIETUVOS PAŽINIMO KNYGA
Mažosios Lietuvos tyrėjas Vytautas Šilas. Džiaugiuosi galėdamas pristatyti patrauklią savo išvaizda ir gilią savo turiniu mokslinę knygą Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomenas. Jospavadinimu tapo Mažosios Lietuvos istoriko enciklopedininko dr. Algirdo Matulevičiaus ne kartą akcentuojama mintis, kad Mažosios Lietuvos ir jų etninių gyventojų lietuvininkų fenomenas yra ne tik Europos, bet ir pačių lietuvių dar iki galo nesuvoktas ir neįvertintas istorinis reiškinys.
Reportažas. Paminklas Vydūnui Klaipėdoje
Rugsėjo 1 d., sekmadienį, skvere tarp Bokštų ir Puodžių gatvių atidengtas paminklas vienam žymiausių Mažosios Lietuvos veikėjų, dvasios milžinu vadinamam Vydūnui (Vilhelmui Storostai). 2018m., minint Vydūno 150-ąsias gimimo metines, Seimas buvo paskelbęs Vydūno metais. Vydūnas sukūrė savitą kultūros sampratą, užimančią reikšmingą vietą XX a. pirmosios pusės Lietuvos kultūros filosofijoje, stengėsi stiprinti nepriklausomybę atgavusios Lietuvos dvasią, savo įvairiašake veikla siekė ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą. 40 metų vadovavo Tilžės giedotojų draugijai, tapusiai išskirtiniu kultūrinio Mažosios Lietuvos lietuvininkų gyvenimo reiškiniu. Vydūno literatūrinį palikimą sudaro per 60 knygų – įvairaus žanro pjesės, libretai, apysakos, filosofiniai ir istoriosofijos traktatai, dainų rinkiniai, lietuvių kalbos vadovėliai, lietuvių–vokiečių kalbų žodynas, studija apie Kristijoną Donelaitį, atsiminimai.
Dr. Algirdas Matulevičius: apie lietuvininkų fenomeną Europos kultūroje
2019 m. birželį Kaune išleista nauja istoriko, enciklopedininko, žurnalisto, visuomenės veikėjo dr. Algirdo Matulevičiaus knyga „Mažosios Lietuvos lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje“ (Kaunas: Naujasis lankas, 180 p.). Jos redaktorius – žymus žurnalistas ir rašytojas, tautotyrininkas Jonas Laurinavičius. Dizainerė, maketuotoja – Jūratė Bagurskienė, sudarytoja – dienraščio „Lietuvos aidas“ techninio centro vadovė Loreta Nikolenkienė. Pratarmėje knygos autorius dėkoja ir fotožurnalistui, kraštotyrininkui, visuomenės veikėjui Jonui Česnavičiui, buvusiai „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ Archyvo ir iliustracijų skyriaus vedėjai Virginijai Budrikienei, savo žmonai Laimai Matulevičienei.
ŽYMUS LIETUVOS ISTORIKAS DR. ALGIRDAS MATULEVIČIUS APIE MAŽOSIOS LIETUVOS IR LIETUVINI...
Šis rašinys nėra išsamus monografiniųstraipsnių recenzavimas, bet norėjosi atidėkoti, pasidžiaugti ir laukti naujų žymaus Lietuvos istoriko knygų. Žinia, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka kaupia dr. A. Matulevičiaus epistoliarinį palikimą. Linkėkime, kad jo nenugultu laiko ir užmaršties dulkės, nes kiekviena nauja knyga, nauja monografija ar straipsnių, kitokio palikimo publikavimas – istorinės atminties ir tiesos susigrąžinimas. Dr. Algirdo Matulevičiaus naujos knygos pristatymas įvyks per LŽS Senjorų klubo sueigą rugsėjo 4 d., trečiadienį, 12:00 val. Teatralų sąjungos salėje (Teatro g.8, Vilnius).
Netekome Lietuvos istoriko, Mažosios Lietuvos simpatiko
Rugpjūčio 13 d. vėlai vakare, eidamas 76 metus, mirė didelis Lietuvos patriotas, publicistas, žurnalistas, knygų apie Lietuvos valstybės raidą autorius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys istorikas dr. Algimantas Liekis(1943-2019).
Petras Cizikas -Lietuvos dvasinio atgimimo šauklys
Petras Cidzikas – netik drąsaus kovotojo, bet ir teisingo, giliai dvasingo žmogaus idealas. Tokių žmonių dabarties Lietuvai labai reikia, tad Jo iškeliavimas - didžiulė netektis mums visiems
Tilžės akto 100 metų jubiliejus. Siekis suvienyti lietuvininkus ir lietuvius
Prieš šimtą metų, 1918 m., Prūsų Lietuva galėjo susijungti su Didžiąja Lietuva. Tuo metu paskelbtas Tilžės aktas. Norų buvo daug, bet pastangų ir galimybių – per mažai... Minėdami Tilžės akto jubiliejų negalime pamiršti, kad Mažosios Lietuvos fotografai iš Karaliaučiaus ir Tilžės turėjo nemažos įtakos ir Lietuvos fotografijos raidai. Pirmojo pasaulinio karo metai kaizerinės vokiečių armijos fotografai ypač Alfredas Kuhlevindas (A.Kuhlewind) ir kiti fotografavo Lietuvos miestelius. Išleido daugybę atvirukų. Jų dėka turime to meto vaizdus, bet kartu tai buvo ir postūmis kraštovaizdžio Lietuvos fotografijos vystymuisi.
Paminint Mažosios Lietuvos dieną / Tilžės akto 99-ąsias metines
Gotfridui Ostermejeriui 300 metų. Trempai ir mūsų kalbininkai
Šiemet sukanka 300 m. žymiam lietuvių raštijos kūrėjui Gotfridui Ostermejeriui. Šalia K. Donelaičio ši asmenybė visiškai nenublanksta,nors apie ją mažiau kalbėta.G. Ostermejeris, Karaliaučiaus universiteto, Lietuvių kalbos seminaro auklėtinis, atliko svarbų kalbotyros, žodyno turtinimo, giesmių kalbos priartinimo liaudiškąjai darbą. Lietuvoje šios asmenybės jubiliejus pažymimas ne tik akademinėse bendruomenėse. Tarnaudamas kunigu G. Ostermejeris ilgus metus gyveno ir kūrė Trempuose (dab. Novostrojevas, Kaliningrado sritis),čia tęsė savo pirmtako kunigo klebono J. Brodovskio darbą.
Anatolijus Bachtinas: Archyvai ir jų dėmenys Kaliningrade
Anatolijus Bachtinas(1949) rusų istorikas, medievistas, rašytojas, fotografas, Kaliningrado srities archyvo vyriausiasis archyvaras, daug nuveikęs nuosekliai ir kūrybingai tyrinėdamas šio krašto istoriją, kultūrinį paveldą, išleidęs keletą knygų šia tema.
Keli žodžiai apie atmintį Tarptautinis senųjų fotografijų projektas „Europeana Photogr...
Dažnas fotografijos teoretikas, paklaustas, kas yra istorinė fotografija, atsakytų, jog tai atminties įrankis, tikrovės pėdsakas, leidžiantis tapti turistu ar klajokliu, žvilgsniu kaskart kertančiu laiko ir erdvės ribas.
Mažosios Lietuvos miesteliai ir žmonės fotografijose. Į TILŽĘ, Į TILŽĘ LIETUVIŠKŲ KN...
Sovetskas (Tilžė) – pasienio miestas, vienas svarbiausių lietuvių raštijos židinių carinės Rusijos valdymo laikotarpiu Rytų Prūsijoje. 1552 m. gyvenvietei suteiktas miesto statusas. Ilgai Tilžė buvo svarbiausias susisiekimo ir prekybos su Lietuva centras. Į ją keliavo kanapių ir linų sėklos, rugiai, lašiniai, riešutai, medus, o į Lietuvą – įvairi žemės ūkio technika, kontrabandiniai spaudiniai. Lietuvoje uždraudus raštą lotynišku raidynu, būtent Tilžėje buvo spausdinami laikraščiai.
Jurgis Gerulis. NUO ČERPIŲ (ŠIAUDINĖS) PASTOGĖS IKI UNIVERSITETINIŲ AUKŠTUMŲ
,,Nuo šiaudinės pastogės į didelį ir aukštą kelią“. Taip, perfrazuojant Vinco Mykolaičio Putino eilėraščio eilutę, galima būtų įvardyti Jurgio Gerulio(Georg Gerullis) – panemunės Jogaudų kaimo (dab. Pagėgių savivaldybė) vaiko, tapusio mokslininku-baltistu, Trečiojo Reicho kontržvalgybininku, nueitą kelią.
Kur įsigyti žurnalą?
Daugiau informacijos