Mažoji Lietuva

Deimena Labanauskaitė: Kelionė į Karaliaučių dviračiais: 7 dienos, 358 km ir pirmasis...

Apie Karaliaučiaus srities architektūrą, nuniokotus vokiškojo palikimo statinius, nesitvarkymą, kelionę laike atgal į sovietinius laikus ir kad jiems dar daug trūksta iki mums jau įprastų vizualinių Europos standartinių nerašysiu, nes, kas netingėjo, apie tai šią vasarą jau rašė. Labiau norėtųsi papasakoti apie nustebinusius draugiškus dviratininkus ir jų solidarumą bei apskritai dviračių Karaliaučiuj populiarėjimą. Tik gaila, kad dviračių takų būklė, tiksliau jų nebuvimas, viso to neatspindi.

Vydūno perlaidojimo Bitėnų kapinaitėse 28-ųjų metinių minėjimas

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietėPagėgių krašto bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo puoselėtojus, gerbėjus ir skleidėjus įrašytojo, filosofo, švietėjo, kultūros veikėjo Vydūno (tikr. Vilhelmas Storostas) sugrįžimo amžinajam poilsiui įTėvynęLietuvą28-ųjųmetinių minėjimą. Minėjimo įžanga tapo Vydūno atminimo pagerbimas žvakelėmis ir baltųgėliųžiedais Bitėnųkapinaitėse, prie šio šviesuolio kapavietės. Studijos „Gin-Dia“ sukurtos dokumentinės kronikos apie Vydūno sąsajas su Pagėgiųkraštu peržiūros metu gėrėtasi įsimintiniausiomis Vydūno pagerbimo Bitėnųkapinaitėse akimirkomis, klausytasi iškiliųVydūno dvasinio palikimo tyrinėtojųdoc. dr. Vaclovo Bagdonavičiaus ir prof. habil. dr. Domo Kauno įžvalgų. Kronika praturtinta Vydūno krikštaduktės Gražbylės Venclauskaitės, kurios portretas taipogi puošia parodą„Vydūnąliudiju“, savitais, jautriais ir sąmojingais prisiminimais apie savo krikštatėvį.

Į BITĖNUS, KAPINIŲ TVARKYTI, VYDŪNO PAGERBTI

Sąjūdžio atgaiva sukėlė naujas viltis išlikusiems seniesiems Klaipėdos krašto gyventojams. Minėtina, kad jau įsteigus 1989 m. gegužės 27 d. kraštiečių sambūrį Lietuvininkų bendriją „Mažoji Lietuva“, buvo nutarta pasirūpinti ir Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų kapinių tvarkymu – visokeriopai ir neatidėliojant. Susiėjimo vienoje iš rezoliucijų „Dėl kapinių“ išsakyti svarbiausieji rūpesčiai: Sudaryti galimybę evangelikų liuteronų bendruomenėms turėti atskiras kapines, ypač saugoti nuo sunaikinimo senąsias lietuvininkų kapines. Žinoma, kraštiečiai pagal išgales jau ir anksčiau savo tėviškėse rūpinosi kapų priežiūra, aptvėrimu, žolės šienavimu. Tai buvo geruoju pavyzdžiu ir kitiems – karts nuo karto su dėkingumu apie tai buvo rašoma ir Klaipėdos krašto evangelikų leidinio „Keleivis“ (leistas 1992-1996 m.) skyrelyje „Kronika“.

Ką primena Mažosios Lietuvos žemių vardai

Renginys "Protėviai byloja žemės vardais", skirtas 75-osioms Mažosios Lietuvos gyventojų sovietinio genocido metinėms paminėti.2019 m spalio 16 d, Vilniaus mokytojų namuose.Renginį surengė Žemaičių draugija, koncertavo žemaičių etnografinis ansamblis ,,Tyklė", padainavęs daugybę Mažosios Lietuvos lietuvininkų liaudies dainų. Pateikiame renginyje skaitytą, sutrumpintą Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininko Vytauto Šilo pranešimą.

Matymo kampas. Į Karaliaučių su nemokamomis elektroninėmis vizomis

...pasieniečiai ir muitininkai iš lietuvių ir rusų pusės buvo draugiški, neatlikinėjo tos abipusiai visus žeminančios krepšių tikrinimo procedūros. Galbūt iš mūsų akių pareigūnai pamatė: važiuojame ne ,,šnąpso” pirkti. Nors buvome išgąsdinti mūsų žiniasklaidos. Tikėjomės , kad ,,kratys".Tas draugiškumas ir mandagumas, pasieniečių profesionalumas iš abiejų šalių pareigūnų pusių mus maloniai nuteikė. Na ir mes pažeidimų nedarėme, per daug alkoholio nevežėme, nes ir Lietuvoje viso to yra. ... o man teko dar kartą prisiminti ir perskaityti sau pasivartyti knygeles kelionių , gidą ,,Karaliaučiaus kraštas”, ,,Nadruva. Donelaičio takais",ką aš ten rašiau, kad galėčiau savo kelionės bičiuliams daugiau kažką papasakoti.

Recenzija. MAŽOSIOS LIETUVOS PAŽINIMO KNYGA

Mažosios Lietuvos tyrėjas Vytautas Šilas. Džiaugiuosi galėdamas pristatyti patrauklią savo išvaizda ir gilią savo turiniu mokslinę knygą Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomenas. Jospavadinimu tapo Mažosios Lietuvos istoriko enciklopedininko dr. Algirdo Matulevičiaus ne kartą akcentuojama mintis, kad Mažosios Lietuvos ir jų etninių gyventojų lietuvininkų fenomenas yra ne tik Europos, bet ir pačių lietuvių dar iki galo nesuvoktas ir neįvertintas istorinis reiškinys.

Reportažas. Paminklas Vydūnui Klaipėdoje

Rugsėjo 1 d., sekmadienį, skvere tarp Bokštų ir Puodžių gatvių atidengtas paminklas vienam žymiausių Mažosios Lietuvos veikėjų, dvasios milžinu vadinamam Vydūnui (Vilhelmui Storostai). 2018m., minint Vydūno 150-ąsias gimimo metines, Seimas buvo paskelbęs Vydūno metais. Vydūnas sukūrė savitą kultūros sampratą, užimančią reikšmingą vietą XX a. pirmosios pusės Lietuvos kultūros filosofijoje, stengėsi stiprinti nepriklausomybę atgavusios Lietuvos dvasią, savo įvairiašake veikla siekė ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą. 40 metų vadovavo Tilžės giedotojų draugijai, tapusiai išskirtiniu kultūrinio Mažosios Lietuvos lietuvininkų gyvenimo reiškiniu. Vydūno literatūrinį palikimą sudaro per 60 knygų – įvairaus žanro pjesės, libretai, apysakos, filosofiniai ir istoriosofijos traktatai, dainų rinkiniai, lietuvių kalbos vadovėliai, lietuvių–vokiečių kalbų žodynas, studija apie Kristijoną Donelaitį, atsiminimai.

Dr. Algirdas Matulevičius: apie lietuvininkų fenomeną Europos kultūroje

2019 m. birželį Kaune išleista nauja istoriko, enciklopedininko, žurnalisto, visuomenės veikėjo dr. Algirdo Matulevičiaus knyga „Mažosios Lietuvos lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje“ (Kaunas: Naujasis lankas, 180 p.). Jos redaktorius – žymus žurnalistas ir rašytojas, tautotyrininkas Jonas Laurinavičius. Dizainerė, maketuotoja – Jūratė Bagurskienė, sudarytoja – dienraščio „Lietuvos aidas“ techninio centro vadovė Loreta Nikolenkienė. Pratarmėje knygos autorius dėkoja ir fotožurnalistui, kraštotyrininkui, visuomenės veikėjui Jonui Česnavičiui, buvusiai „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ Archyvo ir iliustracijų skyriaus vedėjai Virginijai Budrikienei, savo žmonai Laimai Matulevičienei.

ŽYMUS LIETUVOS ISTORIKAS DR. ALGIRDAS MATULEVIČIUS APIE MAŽOSIOS LIETUVOS IR LIETUVINI...

Šis rašinys nėra išsamus monografiniųstraipsnių recenzavimas, bet norėjosi atidėkoti, pasidžiaugti ir laukti naujų žymaus Lietuvos istoriko knygų. Žinia, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka kaupia dr. A. Matulevičiaus epistoliarinį palikimą. Linkėkime, kad jo nenugultu laiko ir užmaršties dulkės, nes kiekviena nauja knyga, nauja monografija ar straipsnių, kitokio palikimo publikavimas – istorinės atminties ir tiesos susigrąžinimas. Dr. Algirdo Matulevičiaus naujos knygos pristatymas įvyks per LŽS Senjorų klubo sueigą rugsėjo 4 d., trečiadienį, 12:00 val. Teatralų sąjungos salėje (Teatro g.8, Vilnius).

Netekome Lietuvos istoriko, Mažosios Lietuvos simpatiko

Rugpjūčio 13 d. vėlai vakare, eidamas 76 metus, mirė didelis Lietuvos patriotas, publicistas, žurnalistas, knygų apie Lietuvos valstybės raidą autorius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys istorikas dr. Algimantas Liekis(1943-2019).

Petras Cizikas -Lietuvos dvasinio atgimimo šauklys

Petras Cidzikas – netik drąsaus kovotojo, bet ir teisingo, giliai dvasingo žmogaus idealas. Tokių žmonių dabarties Lietuvai labai reikia, tad Jo iškeliavimas - didžiulė netektis mums visiems

Tilžės akto 100 metų jubiliejus. Siekis suvienyti lietuvininkus ir lietuvius

Prieš šimtą metų, 1918 m., Prūsų Lietuva galėjo susijungti su Didžiąja Lietuva. Tuo metu paskelbtas Tilžės aktas. Norų buvo daug, bet pastangų ir galimybių – per mažai... Minėdami Tilžės akto jubiliejų negalime pamiršti, kad Mažosios Lietuvos fotografai iš Karaliaučiaus ir Tilžės turėjo nemažos įtakos ir Lietuvos fotografijos raidai. Pirmojo pasaulinio karo metai kaizerinės vokiečių armijos fotografai ypač Alfredas Kuhlevindas (A.Kuhlewind) ir kiti fotografavo Lietuvos miestelius. Išleido daugybę atvirukų. Jų dėka turime to meto vaizdus, bet kartu tai buvo ir postūmis kraštovaizdžio Lietuvos fotografijos vystymuisi.

Paminint Mažosios Lietuvos dieną / Tilžės akto 99-ąsias metines

Gotfridui Ostermejeriui 300 metų. Trempai ir mūsų kalbininkai

Šiemet sukanka 300 m. žymiam lietuvių raštijos kūrėjui Gotfridui Ostermejeriui. Šalia K. Donelaičio ši asmenybė visiškai nenublanksta,nors apie ją mažiau kalbėta.G. Ostermejeris, Karaliaučiaus universiteto, Lietuvių kalbos seminaro auklėtinis, atliko svarbų kalbotyros, žodyno turtinimo, giesmių kalbos priartinimo liaudiškąjai darbą. Lietuvoje šios asmenybės jubiliejus pažymimas ne tik akademinėse bendruomenėse. Tarnaudamas kunigu G. Ostermejeris ilgus metus gyveno ir kūrė Trempuose (dab. Novostrojevas, Kaliningrado sritis),čia tęsė savo pirmtako kunigo klebono J. Brodovskio darbą.

Anatolijus Bachtinas: Archyvai ir jų dėmenys Kaliningrade

Anatolijus Bachtinas(1949) rusų istorikas, medievistas, rašytojas, fotografas, Kaliningrado srities archyvo vyriausiasis archyvaras, daug nuveikęs nuosekliai ir kūrybingai tyrinėdamas šio krašto istoriją, kultūrinį paveldą, išleidęs keletą knygų šia tema.

Keli žodžiai apie atmintį Tarptautinis senųjų fotografijų projektas „Europeana Photogr...

Dažnas fotografijos teoretikas, paklaustas, kas yra istorinė fotografija, atsakytų, jog tai atminties įrankis, tikrovės pėdsakas, leidžiantis tapti turistu ar klajokliu, žvilgsniu kaskart kertančiu laiko ir erdvės ribas.

Mažosios Lietuvos miesteliai ir žmonės fotografijose. Į TILŽĘ, Į TILŽĘ LIETUVIŠKŲ KN...

Sovetskas (Tilžė) – pasienio miestas, vienas svarbiausių lietuvių raštijos židinių carinės Rusijos valdymo laikotarpiu Rytų Prūsijoje. 1552 m. gyvenvietei suteiktas miesto statusas. Ilgai Tilžė buvo svarbiausias susisiekimo ir prekybos su Lietuva centras. Į ją keliavo kanapių ir linų sėklos, rugiai, lašiniai, riešutai, medus, o į Lietuvą – įvairi žemės ūkio technika, kontrabandiniai spaudiniai. Lietuvoje uždraudus raštą lotynišku raidynu, būtent Tilžėje buvo spausdinami laikraščiai.

Jurgis Gerulis. NUO ČERPIŲ (ŠIAUDINĖS) PASTOGĖS IKI UNIVERSITETINIŲ AUKŠTUMŲ

,,Nuo šiaudinės pastogės į didelį ir aukštą kelią“. Taip, perfrazuojant Vinco Mykolaičio Putino eilėraščio eilutę, galima būtų įvardyti Jurgio Gerulio(Georg Gerullis) – panemunės Jogaudų kaimo (dab. Pagėgių savivaldybė) vaiko, tapusio mokslininku-baltistu, Trečiojo Reicho kontržvalgybininku, nueitą kelią.