Tomas Kauneckas apie blykstę „Broncolor Siros L 800Ws“

Fotografuojame Kambodžoje. Progresas arba antrasis sezonas (ne)toje pačioje Kambodžoje

Kur įsigyti žurnalą ,,VYZDYS"?

„Fotohobis“ – fotografai fotografams

Kūrybos galerija

Antanas Sutkus: fotografija kaip atminties menas
...Bėgantis laikas keičia mūsų santykį su daiktais ir fotografija. Nacionalinės premijos laureatas fotomenininkas Antanas Sutkus ,2004 metais, peržiūrėdamas savo gausius archyvus surengė parodą ,,Kasdienybės archyvai 1959-1993”. Kasdienybė pasiklydusi tarp telefonų skambučių, reikalingų susitikimų, elektroninės informacijos, politinių skandalų. Ar tikrai man tokios reikia? Ciklą, kurį pats vadinu “Lietuvos žmonės”, pradėjau labai seniai ir pabaigos kol kas nematyti. Į negatyvą gulęs vaizdas - jau prisiminimas. Apie pusę milijono prisiminimų – į kokią dėželę jie tilptų? Fotografija per vėlai atėjo. Kokie buvo tie, ikifotografiniai žmonės? Miestelėnai ir kaimiečiai ne fotografuodavosi, o paveiksluodavosi. Prieš aparatą susikaupdavo, ruošdavosi, kaip prieš išpažintį… Šiandien fotografuoti sunku. Pasitraukė mano personažas, aplinka tapo agresyvi. Dabar greičiau pasiūlo sudaužyti aparatą, o ne paveiksluotis. Vis dažniau apima faustiškas džiaugsmas - imi “fotografuoti” jaunystėje – renki anų laikų nuotraukas ir žvelgi į jas nueinančio žmogaus jausmu. Šitas jausmas - gyvenimo pažinimo ir intuicijos susitikimas. Tiek užgyvenau, sako fotomenininkas.
Aleksandras Macijauskas: ŠIURKŠČIAI ŠVELNUS PASAULIS
Pirmiausia, kas patraukia visų - ir kritikų, ir žiūrovų -dėmesį Aleksandro Macijausko fotografijose - tai temos ir jų perteikimo būdai. Turgūs, veterinarijos klinikos, laidotuvės nėra labai linksmos, šventiškai nuteikiančios vietos. Tai greičiau kovos už būvį poligonai, kuriuose ryškiausiai, atviriausia forma ir be pagražinimų pulsuoja gyvenimas. Eiti ir fiksuoti tokias vietas Aleksandrą verčia jo prigimtis ir charakteris -kiek skeptiškas, neramus, choleriškas. Žiūri jis į gyvenimą labai realistiškai, net natūralistiškai, tačiau tuo nespekuliuoja, nesuvulgarina ir neidealizuoja to, ką daro.
Virgilijus Šonta: fotografiją vertinu kaip bendravimo galimybę
Virgilijus Šonta (1952-1992) gimė Panevėžyje. 1976 m. baigė Kauno politechnikos institutą, įgijo inžinieriaus elektrotechniko specialybę, tačiau didžiąją gyvenimo dalį paskyrė fotografijos kūrybai, įsijungė į Kauno ir sostinės Vilniaus kūrybinį gyvenimą. Dirbdamas Lietuvos fotomeninkų sąjungos struktūrose, tuomet aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išplėtojusios kūrybinę ir kooperatyvo gamybinę veiklą ypač aktyviai reiškėsi kaip jautri, nerami asmenybė, ieškanti savo ir kelio, ir veido, išbandanti save įvairiose plotmėse. V. Šontos fotolakštuose atsiskleidė vaizdas , tuomet lietuviškai fotografijos mokyklai tuomet nebūdingais peizažo potėpiais, daiktais ir formomis. Formos trapumu ir šviesos sodrumu.
Saulius Tomas Kondrotas: deimantų fotografijos-man pragyvenimo šaltinis
Saulius Tomas Kondrotas (dabar gyvenantis Los Andžele, JAV) mūsų krašte gerai žinomas kaip novelių rinkinių, romanų rašytojasSaulius Tomas Kondrotas (dabar gyvenantis Los Andžele, JAV) mūsų krašte gerai žinomas kaip novelių rinkinių, romanų rašytojas. Garsiausias jo romanas „Žalčio žvilgsnis“ pagrįstas baltų pasaulėjautos ir bibliniais religiniais motyvais. Romane „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“ parodomos žmogaus troškimų ir gyvenimo, kuris yra tik sapnas, paralelės. Kūrybai būdingi modernistiniai ir postmodernistiniai pasaulio vaizdavimo principai. Vakar ir šiandien žinomas kaip rašytojas, S. T. Kondrotas yra naujame fotografo amplua.
Jonas Kalvelis: gamtos mįslės
Svarbiausi Jono Kalvelio fotografijos kūrybos darbai: ,,Miškas" (1968-1984); ,,Kopos" (1973-1985). Surengė per penkiolika personalinių parodų šalyje ir užsienyje, dalyvaudamas grupinėse Lietuvos fotografų parodose atsiskleidė kaip unikalus peizažo meistras. Jonas Kalvelis (1925-1987) gimė Kikonyse, Kupiškio rajone. 1945-1948 m. mokėsi Kauno universitete. 1958 m. baigė Kauno žemės ūkio technikumą. 1953-1984 m. Kaune dirbo Vandens ūkio projektavimo institute. Nuo 1984m. dirbo Miškų ūkio mokslinio tyrimo institute. Apie jo kūrybą Skirmantas Valiulis rašė: žemė - pagrindinė jo ne itin gausios, bent iš karto įsimenančios kūrybos tema. Iš įvairiausių jos pavidalų ir mįslių fotografas labiausiai yra pamėgęs dvi, irgi kraštutines žemės egzistavimo formas medžių raizgynę ir nuogą kopų smėlį. Gamta J. Kalvelio lakštuose alsuoja monumentalia pirminė galia: kopų klostėmis ir kauburiais, plaštakiais ąžuolais, jaunų liaunų berželių neperžengiama siena. Lūžta, juda, virpa gelmė, o kvadrato matmenyse sustingęs pasaulis dvelkia stoiška ramybe, konflikto tarp šviesos ir tamsos , detalės ir visumos pusiausvyra".
Romualdas Požerskis. Žingsniai.Senamiestis
Žingsniai, Senamiestis Serijoje „Lietuvos senamiesčiai“ fotografas sutelkia dėmesį į Vilniaus, Kauno ir kitų miestų istorinių centrų žmonių gyvenimą. Susidūrus keliems motyvams, jis nuolat pabrėždavo skirtingus komiškus ir groteskinius šiaip kasdienių situacijų elementus.
Tomas Pabedinskas. Ar šiandien fotografija gali būti modernistinė?
Šiandien neretai modernistais pavadinami skirtingi autoriai, kurie laužo įsitvirtinusias kūrybinės fotografijos tradicijas. Payvzdžiui, Lietuvos humanistinės fotografijos (dar kitaip vadinamos Lietuvos fotografijos mokykla) klasikas Aleksandras Macijauskas modernistais yra pavadinęs dabartinės jaunosios kartos fotografus, tikriausiai, turėdamas galvoje ankstesnių fotografijos vertės kriterijų neatitinkančius, t. y. „nesuprantamus“jų darbus.Ir iš dalies jis buvo teisus. Modernistai XX a. pirmojoje pusėje buvo ne tik fotografijos, bet ir kitų kūrybos sričių avangarde ar, kitaip tariant, istorinės meno raidos priešakyje ir savo kūryboje bandė įgyvendinti tuomet naujas ir radikalias idėjas, neretai neapsiribojančias vien meno sritimi. Tačiau ar galime modernizmo sąvoką taikyti šiandienos fotografų darbams, kuriuos nuo modernistinės fotografijos ištakų skiria jau beveik šimtmetis
Algimantas ALEKSANDRAVIČIUS: Kova ne su „objektu“, o su pačiu savimi
- Keliaudamas po Lietuvą ir kitas šalis, pradėjau rašyti fotografinį dienoraštį. Miestų ir gyvenviečių fragmentai, praeiviai, vaikai, nesuvaržyta tango aistra... Visa tai kruopščiai užrašinėju ir bandau išsaugoti. Šiandien kai kuriuos puslapius – pastarųjų trejų metų dienoraščio ištraukas – pateikiu viešam skaitymui. Atotrūkis nuo taip mano pamėgto portreto, poilsis nuo intensyvaus bendravimo su fotografuojamuoju ir jo smelkiančių akių,- sako Algimantas.
Arcana Femina, Matas Laužadis: Grožio ir idėjos prieštara
Ko labiausiai perpildytų technikos galimybių laikais siekia jaunas dabartinis fotografijos kūrėjas? Kiek stipriai jį slegia visoje Sovietų Sąjungoje buvę žymūs klasikinės lietuvių fotografijos autoritetai, o gal atvirkščiai – ragina grįžti prie senųjų kaimo fiksavimo tradicijų? Du savarankišką kūrybinį kelią jau pradėję fotografai – Matas Laužadis ir Arcanos Feminos pseudonimu pasivadinusi Samanta Matuizaitė - pasidalijo savo kūrybiniais ieškojimais.
Vytautas Daraškevičius. MINTYS APIE FOTOGRAFIJĄ
Fotografija suteikia galimybę sustabdyti akimirką, tad mus gali pasiekti vaizdai iš XIX a. bei XX a. pradžios... Senųjų laikų fotografų, dirbusių Lietuvoje dėka matome, kaip tuomet atrodė Vilnius, kitos šalies vietovės, ką veikė ir kuo gyveno to meto žmonės. Manau, kad mūsų, šiandieninių fotografų viena iš svarbiausių priedermių sudaryti tokią galimybę ir ateityje gyvensiantiems.
Vaclovas Straukas. Lietuviška klasika. Baltijos legendos
– Fotografija mano gyvenime atsirado, kai žmona Emilija 1952-aisiais padovanojo rusišką fotoaparatą „Zorkij“. Tais pačiais metais išvykome į pirmąją povestuvinę kelionę – į Palangą. Vakarais, kai lydėdavome saulę, aš stebėdavau, kaip pluša fotografai: pastato damą, ištiesia ranką, saulė guli jos delne. Ir aš taip, kaip jie, bandžiau. Jaučiausi išdidžiai – kaip ką tik gimęs fotografas.
Antanas Miežanskas. Retrospektyva
Eidamas 80-uosius metus birželio 29 d. po sunkios ligos Vilniuje mirė fotomenininkas Antanas Miežanskas. Mūsų skaitytojams pateikiame P. Barkuvienės ir I. Meilutės-Svinkūnienės straipsnį apie fotomenininką Antaną Miežanską , publikuotą žurnale ,,Vyzdys" 2011 Nr.1/2 su rubrika,,Lietuviška klasika".
Alfonsas Budvytis 1949 -2003
Alfonsui Budvyčiui nereikėjo ilgai laukti pripažinimo. Tarptautinėse parodose ir kataloguose matydavome daug jo fotografijų, o analitiniuose straipsniuose jis priskiriamas žymiausiausiems, savičiausiems Lietuvos fotomenininkams. Deja, savęs verto leidinio jis nesulaukė, nors toks jau buvo planuojamas, tikėkimės, kad ateity pasirodys jo atminimui
Daug vardų. Jaunų fotografų debiutas
Į jaunų autorių kūrybą atkręipiamas dėmesys.Tai įvyksta banguojančiu ritmu. Surengiamos fotoparodos, jų darbai publikuojami kataloge, aptariama spaudoje. Pastaraisiais metais ši tradicija buvo apmirusi. Štai ir vėl 2010 metais atgaivinta.Vilniaus ,,Prospekto" galerijoje buvo surengta jaunųjų fotografų paroda. Šį kartą fotografai neskirstomi nei į jaunuosius, nei į pagyvenusius: debiutantų amžius nuo 16 metų iki... Svarbu, kad parodos autoriai savo gyvenimiška ir kūrybine patirtimi pratęstų Lietuvos meninės fotografijos tradicijas nuo klasikinės iki postmodernistinės, analoginės ar skaitmeninės iki pinholo eksperimentų. Vieni autoriai jau tvirtai žino, kur eina, kiti dar tik ieško savęs, savojo braižo ar išraiškos. Debiutas... Vienoje pusėje greičiau plakančios širdys, drėkstantys delnai, apsimestinė ramybė, kitoje – įdėmūs žvilgsniai, kartais atlaidūs ir gera linkintys, kartais per daug kritiški, kartais įtarūs: ar debiutantas jau moka pasirinkto meno kalbą, o gal jis jau įgijo savitą balsą ir kėsinasi išjudinti visuotinai pripažintų stilistikų pamatus, išmušti pagrindą iš po kojų vienam kitam žiūrinčiajam?
Rūta Jankauskaitė. Fotomodelis ir idėja
Popsa, Popsa... ieškant princesių ir savojo aš Turi savo muzą?
Raimundas Urbonas. Mažosios Lietuvos miesteliai. Kelyje į praeities Prūsiją
„Fotografuodamas niekad nieko nejudinu ir nerikiuoju. Visas veiksmas – pamatyti, pastebėti, tiesiog surasti. Bet nejudinti!“ – sakydavo jis draugams.
Sophie Calle: meilės romanai per archeologinę prizmę Hasselblado premijos laureatai....
Mes sekame Calle gyvenimą nuo jos paauglystės iki pilnametystės. Savo meilės romanus ji analizuoja per archeologinę prizmę: vaizduojami objektai yra buvusių draugysčių liekanų radiniai. Jie fotografuojami gana tiesmukiškai, o kasdieniai objektai baltame fone – drabužiai, nepaklotos lovos, palikti rašteliai – pateikiami kaip neįkainojamos kolekcininko retenybės. Nuoseklus buvusių santykių fiksavimas atskleidžia Calle vidinę tuštumą, kurią paliko tie, kurių jos gyvenime jau nebėra. Po išsiskyrimo jie tampa amžiams nepasiekiami, o ją veda troškimas susigrąžinti geidžiamą ir nepasiekiamą praeitį.
Valentinas Juraitis. Nadruva, iš naujo atrastas K.Donelaitis
Ne vienos Valentino kelionės po Karaliaučiaus kraštą rezultatas fotoalbumas – „Nadruva. Donelaičio takais“, kuris pasitarnaus visiems, kurie norės pasižvalgyti po mūsų raštijos paveldo žemes.
Robertas Adamsas. Žmogaus užmojų pasekmės gamtovaizdžiuose
Robertas Adamsas – Hasselblad premijos laureatas
KAUNAS PHOTO paroda rotušės aikštėje skaičiuoja paskutiniąsias dienas
Spalio 1 d. atidaryta tarptautinio fotomeno festivalio KAUNAS PHOTO paroda Kauno rotušės aikštėje jau skaičiuoja paskutiniąsias dienas. Po atviru dangumi eksponuojama, portugalų menininkų Procur.arte sumanyta paroda, atvira dieną ir su miesto žiburiais įsižiebianti naktį, džiuginusi kauniečių ir Kauno miesto svečių akis bus matoma iki spalio 25 d. vakaro, todėl festivalio organizatoriai kviečia suskubti ją aplankyti.
Adauktas Marcinkevičius. Optimistai ir skeptikai. 1954-1959 metų fotografijos
Liepos 1 d., 18 val., Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG)atidaroma pirmoji fotografo Adaukto Marcinkevičiaus (1936-1960) personalinė paroda „Optimistai ir skeptikai“. NDG ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus organizuota paroda yra aktas, liudijantis istorinį kūrėjo sugrįžimą. Parodą lydės leidyklos „Apostrofa“ išleista retrospektyvos knyga.
Algimanto Kezio fotografijų paroda
2016 m. gegužės 12 – birželio 11 d. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) veiks Algimanto Kezio (1928–2015) fotografijų paroda. Algimantas Kezys– viena iškiliausių asmenybių JAV išeivijoje. Filosofijos magistras, aktyvus išeivijos kultūrinio gyvenimo propaguotojas, fotomenininkas, leidėjas, lietuvių fotoarchyvo įkūrėjas, galerininkas – nepaprastai aktyvi, daugiaplanė, įdomi ir kūrybinga asmenybė.
Laiko mašiną atsukus… „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“I knyga
Knygynuose pasirodė Lietuvos istorijos ir etnografijos mylėtojų laukta Martyno Purvino I knyga iš serijos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“. Tai puikaus dizaino ir geros poligrafinės kultūros leidinys su iliustracijomis (gyvenviečių aprašymo santr. vokiečių ir rusų kalbomis, 344 p., tiražas 1500 egz.), skirtas buv. Ragainės apskrities senųjų gyvenviečių prie Nemuno istorijai, kurį išleido VšĮ „Vorutos“ fondas Trakuose.
Artūras Morozovas. Fotografijos, vaizduojančios karą Ukrainoje
Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) veikė fotožurnalisto Artūro Morozovo fotografijų paroda „Vijna“, kurioje eksponuojami 2014-2015 m. karo Ukrainoje vaizdai. Žurnalistas įvykius fiksavo nuo sukilimo Kijevo Maidane iki karinių veiksmų šalies Donbaso regione. Paroda veikia iki kovo 13 d.
Festivalis-konkursas Taline „ESU fotografas“
Įvyko dar vienas Baltijos šalių vestuvių, portretų ir kraštovaizdžio nuotraukų konkursas. Paskelbtos geriausios vestuvių, portretų ir kraštovaizdžio kategorijų nuotraukos.
Kelionės. Projektai. Rytų kraštai - švediškai
Jeigu imsime europiečius fotografus, turbūt aktyviausi keliautojai, tolimų kraštų vaizduotojai yra olandai. Gal būt tai ateina iš kolonojinių, jūrų keliautojų, prekiautojų, spekuliantų prieskioniais šimtamečių tradicijų...
Paulas Grahamas. Socialumo, kasdienybės virtuozas
Socialumo, kasdienybės virtuozas Paulas Grahamas – 2012 m. Haselblado premijos laureatas
Kur įsigyti žurnalą?
Daugiau informacijos